Atvyksta iš visos Lietuvos

Didžiausiai Lietuvoje sodų bendrijai vadovaujantis Tadas Vaitkus pripažino, kad bendrija pasiekė neįtikėtiną dydį – Dituvoje gyvenamąją vietą deklaravo 4 tūkst. gyventojų. Dituvoje gyvena daugiau gyventojų nei Neringoje, Kalvarijoje ar Rietave. Bendrija pagal gyventojų skaičių prilygsta Lazdijų miestui.

„Nežinau, kas čia vyksta, į Dituvą kraustosi iš visos Lietuvos. Iš Šalčininkų, Vilniaus, Kauno žmonės atvažiuoja. Vakarais kas antrame name šviesos dega. O rytais susidaro spūstys nuo trijų iki penkių kilometrų ilgio. Tiek žmonių rytais į darbus važiuoja“, – pasakojo T. Vaitkus.

Prieš trejus metus Dituvoje registruota tebuvo 2 tūkst. gyventojų.

Perspektyvos: šiuo metu sodų bendrija turi net ir vasaros sezonui jau paruoštą savą pliažą. Vestos Jašinskaitės nuotr.

„Per tiek laiko dvigubai padidėjo gyventojų. Nuosavybės kaita visada čia buvo. Mes tai matome kiekvieną dieną išrašinėdami pažymas notarams. Tačiau dabar matyti, kad žmonės čia perka nuosavybę gyvenimui“, – pastebėjo T. Vaitkus.

Anksčiau sklypus ar jau naujai pastatytus namus pirko jaunos šeimos, o dabar nuosavybės užmiestyje ieško vyresni – 40–50 metų amžiaus žmonės.

Didėjanti infliacija ir augančios kainos kelia klausimą – ar dabar tinkamas metas nekilnojamojo turto pirkimui?

„Aš spėju, kad su paskolomis dabar neskuba pirkti. Šiek tiek pakilus atlyginimams, žmonės taupo ir perka su perspektyva, kad patys statysis, po truputį įsikurs. Vyresni atsikrausto. Dituvoje už 60–70 tūkst. eurų gali rasti kažką, kur jau būtų galima gyventi. O turtingesni kraustosi į gyvenamųjų namų rajonus šalia uostamiesčio“, – pasakojo T. Vaitkus.

Nuperka 600 sklypų

Į Dituvą keliasi ne tik klaipėdiečiai ar atvykėliai iš kitų miestų, bet ir ukrainiečiai.

„Vien mano gatvelėje, kurioje yra 15 sklypų, du iš jų buvo parduoti šį pavasarį. Vieni pirkėjų – ukrainiečiai. Kita pusamžė pora patikino, kad ateityje nori galutinai persikraustyti į sodus. Aš manau, kad atsirado laisvų pinigų ir žmonės investuoja“, – kalbėjo T. Vaitkus.

Šiuo metu Dituvos soduose per metus nuperkama 600 sklypų, o tai yra 10 proc. visoje bendrijoje esančių sklypų.

T. Vaitkus pripažino, kad karo ar energinių krizių atveju soduose išgyvenimo šansai yra kur kas didesni nei daugiabutyje.

Algimantas Bružas. Vytauto Petriko nuotr.

„Kas pirmiausia įvyktų? Ogi dingtų ryšys ir elektra. Ką tu padarysi devintame daugiabučio aukšte? Sunkiai išgyventi reikėtų. O čia turėsi vandenį, gali bent jau valgyti ant ugnies pasigaminti. Daugelis namų turi rūsius, net ir pasislėpti būtų kur. Išgyvenimui šansų yra“, – tikino T. Vaitkus.

Kariškiai gaudė vagį

Tačiau vietiniams kyla klausimų dėl kariškių poligono, kuris yra už kelių kilometrų nuo sodų.

„Nežinau, ar tai gerai, ar blogai. Ar čia saugiau, ar nelabai? Dabar naują šaudyklą kariškiai įsirenginėja. Pašaudo jie čia dažnokai. Bet aš tai patenkintas, su kariškiais mes sutariame“, – patikino T. Vaitkus.

Kariškiai Dituvos soduose dažnokai rengia pratybas.

„Visada duodu leidimą, tegul tik mokosi, pažins teritoriją, tik geriau bus. O ir vieną naktį kariškiai vagis sugavo. Ėjo jie žiemą, buvo ką tik pasnigę. Vadinamasis teritorijos valymas vyko. Kariškiai, pamatę pėdas, pasuko gatvele, o ten prie namo lango pamatė vagį su atsuktuvu“, – pasakojo T. Vaitkus.

Vagišius mėgino bėgti, peršoko tvorą, o kita gatvele į jo pusę judėjo kita kariškių grupelė.

„Taip ir sučiupo. Dar ir draugelį įdavė. Policija abu uždarė. Taigi, saugu čia“, – prisiminė T. Vaitkus.

Klaipėdos rajono Priekulės seniūnijos patarėja Raimonda Norkienė antrino „Dituvos“ pirmininkui.

„Sodų bendrija tikrai per tiek metų pasikeitė. Prasidėjo Mickų kelio asfaltavimo darbai, jau parengtas projektas. Į sodus bus naujas asfaltuotas kelias. Tiesa, kad žmonės čia noriai atsikelia gyventi. Nes teritorija patogi gyvenimui. Darželis bus įrengtas. Todėl sodai bus tik dar paklausesni“, – patikino R. Norkienė.

Sodų bendrijoje nebeliko apleistų sklypų, gal tik pora dešimčių vis dar neprižiūrimi. Prieš kelerius metus tokių teritorijų buvo šimtai.

„Klaipėdos mieste butų kainos yra nerealios. O žmonės nori turėti žemės plotelį, po pievą basomis pavaikščioti. Kiti persikelia į sodus, nes nebenori nuomotis būsto. Labai plečiasi sodai“, – pasakojo R. Norkienė.

Ji nesistebėjo, kad į sodus keliasi vyresni gyventojai.

„Sulaukę pensijos žmonės dar išsiima leidimą prekybai, savo užaugintas uogas, daržoves turguje parduoda ir dar prie pensijos prisiduria. Mes juk ir turgų čia turime“, – pasakojo R. Norkienė.

Viskas brangs?

Nekilnojamojo turto agentūros „Aidila“ vadovas Algimantas Bružas spėjo, kad kitų miestų gyventojai Dituvoje sklypo gali ieškoti dėl to, kad tai pajūrio zona.

„Kažin ar sode pasislėpsi nuo karo. Tai mūsų krašto specifika. Sodai – vienas patraukliausių ir vienas pigiausių nekilnojamojo turto objektų pajūryje. Bet pirkimų bumą galėjo lemti ir pavasaris. Visada stebime cikliškumą“, – pastebėjo A. Bružas.

Vis dėlto jis neprieštaravo minčiai, kad karo atveju išgyvenamumas sode yra kur kas didesnis nei daugiabutyje.

Karo rytoj nebus.

„Bet aš nemanau, kad vyksta kokia nors revoliucija – soduose bunkerių juk neįsirenginės. Karo rytoj nebus. Visi nori žalumos, gali ir tai lemti“, – nuomonę išsakė A. Bružas.

Jis žino ir kitų versijų, kai iš sodų žmonės kėlėsi į miestą.

„Kai ateina pensija, sulaukiama 75 ar 85 metų amžiaus, sodą prižiūrėti sunku. O aš pastebiu ir kitą tendenciją. Sodų įkūrimo pradžia buvo apie 1960 m. Tie, kurie tada gavo sodo sklypus, pasiekė garbų amžių. Todėl žmonės atsikrato sodo sklypų“, – pastebėjo A. Bružas.

Jis taip pat patvirtino, kad ukrainiečiai ne tik butus Klaipėdoje perka, bet ir ieško žemės sklypų ar namų užmiestyje.

„Karo baimė daro įtaką tik ukrainiečiams, stabilumo ten dar ilgai nebus. Nėra priežasčių, kurios nulemtų atsisakymą kažką įsigyti. Kai manęs žmonės klausia, kada pirkti, atsakau – tada, kada jums reikia. Gyventi reikia dabar. Ne turtas brangsta, o pinigų vertė mažėja. Perkamoji galia labai mažėja. Pinigų kiekis yra didelis. Nebūkime naivūs – kai taip keliami atlyginimai, nereikia tikėtis, kad nebrangs prekės. Aišku, kad viskas brangs“, – kalbėjo A. Bružas.

„Visko gali būti“

A. Bružas vis dėlto pataria, kad šiuo metu yra palankios sąlygos pirkti būstą su paskola.

„Manau, kad šiuo metu yra žymiai geresnės sąlygos imtis paskolas ilgesniam laikui. Palūkanų norma sumažėjusi, bankų marža taip pat sumažėjo, yra galimybė refinansuoti paskolą. Tai nėra blogas laikas. Tikėkimės, kad palūkanų norma turėtų dar mažėti, jei geopolitinė situacija neišbalansuos ekonomikos“, – kalbėjo A. Bružas.

Tačiau A. Bružas pripažino, kad absoliučios ramybės dėl recesijos ir pasaulinės krizės negalima tikėtis.

„Gali pasikartoti 2007-ųjų krizė. Bet ją gali sukelti geopolitiniai procesai. Girdėjau įvairių sąmokslo teorijų. Visko gali būti, bet prognozuoti neįmanoma. Aiškių požymių krizei aš kol kas nematau. Mažai kas pamena 1998 m. Rusijos krizę, kai nekilnojamojo turto kainos krito 60 proc. Bet viskas sugrįžo atgal per metus. Bet 2007-ųjų krizę jau įveikinėjome šešerius metus, nes tai buvo pasaulinė krizė“, – priminė A. Bružas.

Tendencijos: sodų bendrijos „Dituva“ pirmininkas T. Vaitkus stebėjosi sandorių gausa soduose – per metus buvo parduota 600 sklypų. Vytauto Liaudanskio nuotr.