Klaipėdiečiai pakiliai šventė Vasario 16-ąją

Trispalvių jūra užplūdo Atgimimo aikštę, šeimos su vaikais, žmonės su tautiniais kostiumais, jauni ir pagyvenę buvo suvienyti vieno jausmo – pasididžiavimo savo Tėvyne Lietuva.

Džiaugėsi drauge su lietuviais

Šiemet siekta, kad šventę pajaustų kiekvienas Lietuvos pilietis taip pat ir klaipėdietis. Norima, kad Vasario 16-oji būtų tikra šventė, o ne viso labo išeiginė diena.

Uostamiestyje švęsti pradėta dar Vasario 16-osios išvakarėse. Vyriausiajame policijos komisariate, mokyklose bei gimnazijose vyko šventiniai minėjimai.

Trečiadienį po pietų į Bendruomenės namus pakvietė Žvejų rūmų darbuotojų surengtas mėgėjų meno kolektyvų koncertas „Dainų ir šokių pynė Lietuvai“. Bendruomenės namų salė buvo pilnutėlė, žmonės mėgavosi galimybe pabūti kartu ir pasidžiaugti koncertu.

Tos pačias dienos pavakarę paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo metinių pakvietė Pabaltijo ukrainiečių asociacijos nariai. Renginys vyko Tautinių kultūrų centre. Čia baltarusiai ir ukrainiečiai kalbėjo gimtosiomis kalbomis, džiaugėsi gyvenantys Lietuvoje kaip lygūs tarp lygių. Nuoširdžiai ir paprastai apie didžius dalykus prabilo disidentai ir Sąjūdžio aktyvistai, skambėjo eilės ir muzika, grojo E.Balsio menų gimnazijos mokiniai.

Vėliava – kiekvieno širdyje

Vasario 16-osios vidurdienį pagrindinė miesto aikštė buvo pilnutėlė žmonių. Daugelis buvo pasipuošę geltona, žalia, raudona spalvomis ar bent turėjo trispalvę vėliavėlę. Prieš prasidedant šventei saulė išlindo iš ūkanų priversdama šypsotis ir dar labiau džiūgauti.

Iškilminga rikiuotė, pajudėjusi nuo Marijos Taikos Karalienės bažnyčios, kur vyko šventos mišios, sujudino senamiestį ir pasiekė Atgimimo aikštę, kur jos laukė klaipėdiečiai ir miesto svečiai.

Pasitempusių karių, policininkų, muitininkų bei pasieniečių kolonos vertė žiūrovus patikėti, kad Tėvynė yra saugi. Šventinę nuotaiką, kaip klaipėdiečiams jau įprasta, sukūrė Karinių jūrų pajėgų orkestras.

Išvakarėse pakalbintas miesto meras Vytautas Grubliauskas neslėpė pakilios ir viltingos nuotakos.

„Pasaulis labai dinamiškas ir per beveik 100 metų savarankiška ir nepriklausoma Lietuva nuėjo didžiulį vystymosi kelią, pasaulyje tapo pripažinta ir gerbiama valstybe. Dabar, kai tikrosios vertybės neretai būna užgožtos beprotiško lėkimo, neretai žmogiškojo cinizmo ir šaltumo daug kas vertinama pagal surinktų „laikų“ ar peržiūrų skaičių. Gal pamirštame, kad didžioji vertybė yra tai, jog gyvename laisvoje, nepriklausomoje valstybėje. Šis faktas tarsi tampa savaime suvokiama duotybe, kuri buvo yra ir bus, tarsi visa tai nuo mūsų nepriklauso, – svarstė V.Grubliauskas. – Vasario 16-oji yra puiki proga, o gal net pareiga stabtelėti ir susivokti, kad tai yra valstybės, kurios vaikai ir piliečiai esame, gimtadienis. Tai – ne tik formaliai iškelta vėliava prie kiekvieno namo, tai yra jos svarbos suvokimo diena. Tikiu, kad ji pamažu tampa švente, kai mūsų trispalvė plazda kiekvieno mūsų širdyje.“