Traukinių keliamą triukšmą dieną ir naktį kentusių klaipėdiečių kantrybė baigėsi, kai geležinkelininkai vos ne jų kieme ėmėsi dar ir statybos darbų. Prie pat namo imta remontuoti geležinkelio degalų talpyklas, kurias žmonės laiko pavojingais objektais. "Juk degalinių prie namų niekas nestato", – argumentavo gyventojai.

Į kalbas nesileidžia?

Liepų gatvės daugiabučio gyventojai jau daug metų siekia taikaus dialogo su valstybės valdomos bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" atstovais. Šie, klaipėdiečių žodžiais, į triukšmo problemą žiūri pro pirštus.

Liepų gatvės 75A namas susisiekimo bendrovei tapo tikra rakštimi. Jame gyvenantys miestiečiai primygtinai reikalauja realių sprendimo būdų, padėsiančių sumažinti geležinkelio keliamą triukšmą.

Tačiau kol kas reikalai nejuda.

"Triukšmas yra nepakeliamas. Daugiau netylėsime. Jie užsidengę akis ir nenori nieko matyti. Naktimis negalime miegoti. Tegul patys ateina čia po darbo ir pabando pabūti. Tuomet kalbos bus kitokios, gal supras mūsų pasipiktinimą?" – įtūžį liejo Zita Žemgulienė.

Klaipėdietė tai žurnalistams buvo priversta kone išrėkti, nes dėl traukinių keliamo bildesio iš tiesų sunku susikalbėti.

Prie pat namo esantys bėgiai kantrybę bando jau 30 metų. Gyventojai niršta, esą nuosavame būste neįmanoma pailsėti.

Negana to, pavasarį čia prasidėjo statybos, kurios, gyventojų įsitikinimu, kelia pavojų jų saugumui. Didelės degalų talpyklos tvarkomos vos už 40 metrų nuo kiemo.

Name iš viso yra penkiolika privačių ir vienas savivaldybei priklausantis, bet šiuo metu tuščias butas.

Prieš daug metų čia atsikėlę klaipėdiečiai trokšta bent šiek tiek geresnių gyvenimo sąlygų.

Ties skausmo riba

Neapsikentę žmonės kreipėsi į miesto savivaldybę ir į Klaipėdos visuomenės sveikatos centrą. Pastarojo specialistai prieš mėnesį atliko tyrimą – akustinio triukšmo matavimą.

Paaiškėjo, kad geležinkelio skleidžiamas garsas iš tiesų gerokai viršija leistiną normą.

Kaip nustatė Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, tiek vakaro, tiek ir nakties metu Liepų gatvės 75A namo gyvenamojoje aplinkoje garso slėgio lygis viršija Lietuvos higienos normas.

Vakaro metu buvo nustatytas beveik 99,4 decibelo garso slėgio lygis, nors leistina norma – 65 decibelai. Naktį jis perkopė net 100 decibelų, viršydamas visus leistinus triukšmo ribinius dydžius.

"Kiekvieną dieną čia gaudžia šimto decibelų triukšmas, o skausmo riba žmogui yra 120 decibelų. Įsivaizduojate, ką tai reiškia naktį?" – retoriškai klausė čia gyvenantis Tadas. Jį esą stebina atsainus geležinkelininkų bendrovės požiūris ir konkrečių pasiūlymų neturėjimas.

Apie triukšmo matavimų rezultatus buvo informuoti "Lietuvos geležinkeliai" ir Klaipėdos savivaldybės administracija. Jei į juos nebus atsižvelgta, triukšmo skleidėjui grės bauda.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjos Astos Šlepetienės žodžiais, su bendrove buvo susisiekta ir esą dar šią savaitę turėtų būti priimtas sprendimas.

"Kalbėjomės su "Lietuvos geležinkelių" atstovais ir paprašėme jų pateikti savo planus. Triukšmo skleidėjas turėtų imtis konkrečių veiksmų, pavyzdžiui, pastatyti apsaugines sieneles, kurios apribotų garso sklaidą. Neatsižvelgti į gyventojus negalima, nes viršijimai aiškūs", – tvirtino A.Šlepetienė.

Sienučių nebus

Tačiau patys geležinkelininkai apie prevencines priemones kalba aptakiai. Esą artimiausiu metu pokyčių laukti neverta.

"Mes neprivalome. Juk triukšmo lygis nedidėjo. Drįsčiau teigti, kad jis net sumažėjo. Niekur pasaulyje traukiniai nevažiuoja guminiais ratais. Garsas slopinamas tiek, kiek tai yra įmanoma", – aiškino bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" filialo "Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra" direktorius Julius Mikšys.

Bendrovės atstovų teigimu, Visuomenės sveikatos centro pateiktame protokole yra netikslumų.

"Triukšmas matuotas ne pagal Europos Sąjungos normatyvuose numatytą metodiką", – įsitikinęs bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" filialo "Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra" vyriausiasis inžinierius Aldas Milišiūnas.

Naivu ko nors tikėtis?

Dar vienas argumentas – geležinkelis išdygo pirmiau nei daugiabutis, ir žmonės atsikėlė savo noru. Esą tylos čia niekada nebūta.

Pašnekovai patikino, kad geležinkelininkai stengiasi sumažinti triukšmą.

"Krovinių pervežimo apimtys sumažėjusios, lokomotyvai – nauji ir modernizuoti. Kelio konstrukcija taip pat atitinkamai pritaikyta, keičiamos elastingos tvirtinimo detalės, statomos garso sienutės, suvirinami bėgiai. Mūsų organizacija yra pastačiusi daugiausia sienučių Lietuvoje. Žinoma, skaičiuojant decibelais, rezultatas nėra toks, kokio nori gyventojai, tačiau daroma viskas, kad tas garsas būtų kuo mažesnis", – komentavo A.Milišiūnas.

Jis pripažino, kad reikia imtis veiksmų. Tačiau, jo žodžiais, pragyvenus čia trisdešimt metų, naivoka kažko reikalauti ir klausti, kodėl taip yra.

Ateityje ketinama parengti triukšmo prevencinių priemonių planą. Tiesa, prieš tai turi būti nuspręsta, kas jį ruoš: savivaldybė ar Susisiekimo ministerija.

"Suprantame, kad geležinkelis atsirado pirmiau. Bet argi pirmumo teisė – pakankamas argumentas nepaisyti gyventojų gerovės? Mes remiamės konkrečiais, ne iš piršto laužtais faktais. Ir jokios sienelės čia negelbės", – kalbėjo sveikatos centro pažymą rodydama gyventoja.

Prie namų – degalinė?

Klaipėdiečiams nerimą kelia ne tik triukšmas, bet ir šalia namų vykstantys statybų darbai. Vos už kelių dešimčių metrų nuo gyvenvietės yra remontuojamos geležinkelio degalų bazės.

"Darbai vykdomi faktiškai mūsų kieme. Juk čia pat žaidžia vaikai. Tai pavojingas statinys, kuris negali būti arčiau nei 50 metrų nuo gyvenamosios vietos. Šiuo metu jis yra už 40 metrų. Kodėl apie tai niekas nesikalbėjo su gyventojais? Veikiama "ką noriu, tą darau" principu. Degalinių niekas šalia daugiabučių nestato", – svarstė gyventoja Z.Žemgulienė.

Leidimą geležinkelio statyboms išdavė Klaipėdos savivaldybės administracija. Numatyta vykdyti tokius darbus, kaip požeminių rezervuarų, inžinerinių tinklų naujos statybos.

"Statybos vyksta laikantis visų numatytų reikalavimų. Remontuojamos geležinkelio degalų bazės, kurios priklauso atskiram geležinkelio padaliniui – Krovinių vežimo direkcijai. Statybos nėra naujos ir tikimės jas užbaigti dar šiais metais", – teigė A.Milišiūnas.

"Klaipėdos geležinkelių infrastruktūros" direktorius J.Mikšys patikino, kad visos bendrovės statybos vyksta legaliai ir nė vienas reikalavimas nėra pažeistas.

Dar praėjusiame amžiuje čia atsikraustęs gyventojas Antanas Valužis pasakojo, kad anksčiau buvo lyg ir ketinama spręsti triukšmo problemą. Pavyzdžiui, gyventojams kompensuoti naujų langų ir durų sumontavimą.

Tačiau siūlymai liko siūlymais, o gyventi, žmonių teigimu, darosi nepakeliama.

"Darbuotai atėjo į namus neva įvertinti situacijos, apžiūrėjo langus ir nė neatsisveikinę iškeliavo. Jau trisdešimt metų nieko konkrečiai nepadaryta, nebuvo net padoraus pokalbio. Veikla vykdoma žmonių sąskaita", – įtikinėjo A.Valužis.

"Neturėtų gyventi"

Padėtis be išeities. Taip susidariusią situaciją apibūdino "Lietuvos geležinkelių" filialo "Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra" vadovas J.Mikšys.

"Šiuo metu padėti negalime. Manau, kad žmonės ten neturėtų gyventi. Jie ir patys deklaruoja norintys išsikelti. Triukšmą izoliuojančių sienelių jiems nereikia, visur jų nepristatysime. Žinoma, gaila tų gyventojų. Kiek įmanoma, sprendžiame problemas, tačiau žmonės įsikalę savo tiesą, ir sunku rasti kompromisą", – dėstė pašnekovas.

Esą tokių atvejų yra daug: "Namų išpirkinėti neketiname. Visas veiklos sąlygas vykdome sąžiningai. Juk miestas mums leidžia, ir kaltinti geležinkelį nėra teisinga".

Tiesa, direktorius patvirtino, kad anksčiau yra buvę namų išpirkimo atvejų. Tačiau tai buvo daroma tik tada, kai jie trukdė geležinkelių plėtros projektams.

"Aplink geležinkelį yra "aplipę" daugybė namų. Ateityje naujos statybos namams bus keliami sienučių reikalavimai ir, planuojant projektus, tam bus numatytos tikslinės lėšos", – žadėjo J.Mikšys.

Gyventojai mitinguoja ne tik Liepų gatvėje. Visuomenės sveikatos centras išskyrė du ypač opius šių metų atvejus. Su geležinkelio skleidžiamu triukšmu šiuo metu kovoja Nemuno gatvės 113–133 daugiabučių gyventojai.

Tai jau sena problema, kurios išspręsti iki šiol nepavyko.