Istorija – su uodega

2021 m. vasarį atviro aukciono būdu už 385 tūkst. eurų buvo parduotas kitos paskirties valstybinės žemės sklypas M. Jankaus g. 10, kurio plotas 1,37 ha.

Dokumentuose pažymėta, kad sklypo naudojimo būdas – visuomeninės paskirties.

Tų pačių metų spalį vystytojai kreipėsi į Klaipėdos savivaldybės administraciją, kad leistų pakeisti šio sklypo naudojimo būdą iš visuomeninės paskirties teritorijos į rekreacinės teritorijos.

Tuomečio Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Andriaus Dobranskio pasirašytame atsakyme pabrėžta, kad šiam verslininkų siūlymui pritarti negalės, nes pagal Klaipėdos miesto bendrąjį planą kaip tik šiame sklype numatyta statyti ikimokyklinę ugdymo įstaigą, tad teritorijos vystytojų „pasiūlymas prieštarauja bendrojo plano sprendiniams“.

Tačiau dar po mėnesio savivaldybės interneto svetainėje visuomenė jau informuota apie pradedamo rengti detaliojo plano M. Jankaus g. 10 korektūrą.

Siekė keisti paskirtį

Šio detaliojo plano koregavimo iniciatorius – bendrovė „Simonsita“.

„Planavimo tikslai: detalizuojant bendrojo plano sprendinius pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą ir nustatyti teritorijos naudojimo reglamento reikalavimus, neprieštaraujančius įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams“, – abstrakčiai nurodoma informaciniame pranešime visuomenei.

Nors dar 2005 m. patvirtintame miesto detaliajame plane buvo suplanuotas sklypas M. Jankaus g. 10, skirtas mokyklos (maždaug 500 vietų), darželio ar kitos visuomeninės funkcijos pastato statybai.

Tokia sklypo paskirtis fiksuota ir 2007 bei 2021 m. bendruosiuose planuose.

Kitaip tariant, šiuo procesu buvo siekiama keisti minėto sklypo M. Jankaus gatvėje paskirtį, tai yra nebestatyti visuomeninės paskirties pastatų (mokyklos, darželio), o statyti gyvenamuosius namus, nors sklypas esą yra idealus būtent ugdymo įstaigos statybai.

Turiu griežtą politikų sprendimą, neleidžiantį pelnytis klaipėdiečių sąskaita.

Projektus pristatė merui

Pilietiškiems klaipėdiečiams neprasprūdo pro akis šis gudravimas ir jie ne sykį viešai klausė miesto valdžios, kodėl daugiabučių kvartalams atiduodamos miesto ugdymo įstaigų tinklo plėtrai strategiškai itin vertingos erdvės.

Juolab komerciniam projektui skirto sklypo kaina paprastai būna kelis kartus didesnė nei visuomeninės paskirties.

Verslininkai savo projekto naudą bandė parodyti ir naujajam Klaipėdos vadovui Arvydui Vaitkui, pas kurį buvo atvykę liepos pradžioje.

Mero teigimu, pas jį atėjo sklypo M. Jankaus g. 10 vystytojai ir pateikė tris projektus.

Anot miesto vadovo, du jų – Daržų gatvėje – jam labai patikę.

Ten prieš buvusį banko pastatą jau ne vienerius metus žiojėja išrausta duobė, šioje vietoje suplanuotas įspūdingas kampinis namas, šalia numatytas ir dar vienas estetiškas pastatas.

Vis dėlto meras pripažino, kad trečiajame sklype – M. Jankaus g. 10 – reikia vaikų darželio, o ne gyvenamųjų namų kvartalo.

Ir tai, A. Vaitkaus teigimu, buvo net ne jo vieno, o valdančiosios koalicijos sprendimas, kad negalima keisti šio sklypo detaliojo plano.

Vystytojams pasiūlyta ieškoti alternatyvų.

Miestiečių poreikiai – svarbesni

Vis dėlto reikalai pasisuko labai netikėta linkme – po susitikimo pas merą praėjus kone mėnesiui savivaldybė pateikė ieškinį dėl sklypo M. Jankaus g. 10 planavimo sutarties nutraukimo.

Bendrovės „Simonsita“ savininkas Raimondas Butkus teigė, kad savivaldybės sprendimas kreiptis į teismą dėl šio sklypo planavimo nutraukimo jiems buvo gana netikėtas.

„Mums savivaldybės siūlymas dėl darželio statybos tame sklype priimtinas ir mes tai darysime. Savivaldybei patvirtinome, kad judame ta kryptimi, projektuojame, suformuosime atskirą sklypą ir projektuosime ten vaikų darželį. Mes pasakėme, kad tai darysime“, – tikino R. Butkus.

„Jeigu vystytojai sutiko su viskuo, norėtume gauti jų pasiūlymą, o mes jo negavome. Kai gausime pasiūlymą, procesą vėl galėsime atnaujinti. M. Jankaus g. 10, kur jie suprojektavo gyvenamuosius pastatus, jie puikūs, bet ten reikia vaikų darželio. Jie klausė, kaip išeiti iš šitos situacijos. Pasakiau, kad turiu griežtą politikų sprendimą, neleidžiantį pelnytis klaipėdiečių sąskaita. Mes negalime suteikti galimybių kažkam gauti asmeninę naudą, kai miestiečių poreikiai yra labai dideli“, – kalbėjo A. Vaitkus.

Teritorijos vystytojai esą teiravosi, kaip jie galėtų prisidėti prie miestiečių gerovės.

Meras teigė išsakęs savo asmeninę nuomonę, kad šiaurinėje miesto dalyje labai trūksta vaikų darželių.

„Jiems pasiūliau šiame sklype darbus pradėti nuo darželio statybos, jei jie tokį objektą pastatytų, likusioje sklypo dalyje galima būtų ieškoti susitarimo su visais politikais (nes negaliu priimti vienasmenio sprendimo), kad galbūt ir tą gražų gyvenamąjį kompleksą statytų šalia. Bet tokio pasiūlymo iš vystytojų negavome ir po pokalbio praėjo ne viena savaitė, o trys“, – pabrėžė meras, paaiškinęs, kodėl savivaldybė kreipėsi į teismą dėl sklypo planavimo sutarties nutraukimo.

Neoficialiais duomenimis, minėtą sklypą esą buvo siekiama parduoti, suprantama, už visai kitą kainą, nei jis buvo įsigytas.