Naktis. Sprogimas. Liepsnojantis automobilis po namo langais. Nevaldomą paniką dėl šalia namo pliūptelėjusio ugnies stulpo klaipėdiečių šeima išgyvena antrą kartą. Abu kartus žmonių turtas liepsnojo po grasinimų susidoroti.

Padegimai – tuo pačiu braižu

Prieš penkis mėnesius Melnragėje sudegė du tos pačios šeimos „Mercedes-Benz“ automobiliai. Vakar paryčiais vėl siautėjo liepsnos, – supleškėjo ir prabangus „Porsche“.

„Nuostolių aš jau neskaičiuoju, man baisiau, kad grėsmė kyla mano šeimai. O namuose auga trys vaikai“, – tvirtino V. G.

Kaip ir praėjusių metų rugpjūtį, ir šį kartą į privataus namo kiemą padegėjai pateko per tvorą.

„Degaus skysčio buteliu su nulaužta šakele, kuri buvo apvyniota medžiagos skiaute, ir buvo padegta mašina. Ant elektros skydinės radome bato žymę. Padegėjai net pabėgo tuo pačiu keliu, kaip ir praėjusį kartą“, – pasakojo 36-erių L. ir 38-erių V.

Tą vakarą šeima ilgai nemiegojo. Apie antrą valandą nakties šeimos galva kėlėsi atsigerti vandens, vaikščiodamas po namus įjungė šviesas.

„Vadinasi, jie netykojo, nes apšvietimas būtų išgąsdinęs. Vos spėjome atsigulti, po kelių minučių pasigirdo sprogimas. Vyras sušuko “degam!", – pasakojo L.

Prieš dvejus metus pagamintas „Porsche Panamera“, kainuojantis nuo 350 iki 450 tūkst. litų, liepsnojo.

„Vaikai klykė, apėmė panika, puolėme kviesti gaisrininkus. Aš taip įsiutau, kad galvojau, jei pamatysiu įsibrovėlį, pati jį sudorosiu. Kokiais laikais mes gyvename, kad niekas negali susidoroti su nusikaltėliais? Čia, kaip kokiame Panevėžyje, kas ką nori, tas tą daro“, – piktinosi trijų vaikų mama.

Įtaria kerštą

Vienos transporto paslaugų įmonės vadovas V.G. turi savo versiją, kodėl jo kieme supleškėjo jau trečias automobilis.

„Mus pasiekė žinios, kad su mumis bus mėginama susidoroti. Mūsų manymu, prie to galėjo prisidėti buvę verslo partneriai. Tokia mintis kilo po to, kai draugai perdavė žodžius, kuriuos išgirdo viešai sakant, kad su mūsų šeima bus susidorota“, – kalbėjo V.G.

Transporto įmonės vadovas dėl skolos kreipėsi į teismą, kurio sprendimas buvo jam palankus. Tai esą ir galėjo būti keršto priežastis.

„Mes problemas sprendėme teisme. Dėl 50 tūkst. litų skolos kreipėmės į teismą ir šis prieš tris mėnesius patenkino mūsų skundą“, – versiją dėl galimo keršto kėlė verslininkas.

Šeima ne kartą buvo girdėjusi, jog iš vieno Žemaitijos miestelio kilęs buvęs verslo partneris nerimsta dėl finansinių žaizdų ir aplinkiniams esą aiškino, kad skolos nemokės jokiais būdais.

„Čia kriminalinio pasaulio įpročiai, kurių tokie žmonės laikosi. Žinome, su kokiais teistais asmenimis bendraujama. Tačiau čia ne mūsų reikalas, to turi imtis teisėsauga“, – kalbėjo įmonės vadovas.

V.G. įmonė buvo sulaukusi tikrintojų, buvo atliktas auditas.

„Mes nesame niekam skolingi. Jokių įtartinų dalykų niekas nerado. Tai nuo įmonės atskilę buvę partneriai turėjo reikalų su Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba. Gal jie galvojo, kad buvo paskųsti?“ – spėliojo verslininkas.

Grasina juoduoju sąrašu

Verslininko žmona tikino, kad pinigai – ne ta priežastis, dėl kurios turėtų kilti grėsmė mažamečiams vaikams.

„Jei vyrai turi reikalų, tegul išsiaiškina vyriškai. Reikia turėti psichikos problemų, jei imamasi padeginėti namus, kuriuose yra vaikų. Per dvylika mėnesių tai jau trečias padegimas“, – apmaudavo moteris.

Pernai pavasarį buvo padegta žolė aplink kitą šiai šeimai priklausiusį namą Melnragėje.

„Antrą kartą, rugpjūtį, degė du automobiliai. Tada užsidegė stoginė, nuo karščio sutrūkinėjo namo langai. Liepsnos taip išplito, kad ėmė lydytis dujų kolonėlės laidai. Vos išvengta sprogimo“, – baisėjosi šeimyna.

Liepsnų apgadintus namus teko suremontuoti, dviejų supleškėjusių automobilių, kurių vertė siekė pusę milijono litų, žalą padengė draudimas.

„Dėl šio automobilio aš net bijau važiuoti į draudimo kompaniją. Mes viską esame apdraudę. Kai sudegė du automobiliai, draudimo kompanija ėmė aiškinti, kad aš esu neva nepatikimas klientas ir atsisakė pasirašyti draudimo sutartį“, – pasakojo verslininkas.

Dėl nutrūkusios sutarties transporto kompanijos vadovas tikino patyręs nuostolių.

„Įmonėje – šimtas automobilių. Nuo 1995 m. draudžiu savo mašinas ir esu sumokėjęs gal 10 mln. litų įmokoms“, – tikino klaipėdietis.

Pakenkė reputacijai

V.G.i labiausiai širdį spaudė mintis, kad po išpuolių prieš jo šeimą aplinkiniai gali jį imti laikyti nepatikimu.

„Aš juk ne nusikaltėlis. Nesu niekam skolingas. Vadovauju kartingų sporto klubui RVK ir dirbu su vaikais. Po tokių dalykų labai sunku vaikų tėvams aiškinti ir juos įtikinėti, kad esu niekuo dėtas“, – pasakojo vyras.

Padegimai yra neišaiškinti, o šeima penkis mėnesius iš pareigūnų nesulaukia žinios, kaip sekasi ieškoti padegėjų.

„Po pirmo karto mums buvo pasakyta, kad nesibaimintume, nes antrą kartą jie to nesiims daryti. O štai ši naktis parodė, kad yra priešingai. Išpuoliai kartojami, tad kas bus toliau?“ – nuogąstavo verslininko žmona.

Moteris po pirmojo automobilių padegimo mėgino pati aiškintis, iš kur padegėjai gavo benzino.

„Apvažiavau degalines ir vienoje pavyko išsiaiškinti, kad jaunas vaikinas, į degalinę atvažiavęs su mergina, įsipylęs į plastikinį butelį benzino, išvažiavo nesusimokėjęs“, – pasakojo moteris.

Nukentėjusieji įtaria, kad sportinius batus avėjęs jaunuolis galėjo būti susijęs su padegėjais.

„Ant skydinės radome sportinio bato įspaudą“, – tvirtino klaipėdiečiai.

Rugpjūčio naktį padegėjai prie namo pasirodė apie pusę keturių ryto, o keistas jaunuolis degalus pylėsi apie vidurnaktį.

Įtariamieji nesurasti

Klaipėdos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro viršininkas Valdas Narutavičius aiškino, jog mįslingi automobilių padeginėjimai uostamiestyje nereiškia to fakto, kad nusikaltėlių gaujos ėmė kelti galvas pajūryje.

„Laikai, kai buvo šaudoma kone vidury dienos, santykių puolama aiškintis strypais, ar padeginėjami ir sprogdinami namai bei automobiliai, – jau praeityje. Nemanau, kad šis atvejis sietinas su organizuotu nusikalstamumu“, – aiškino V.Narutavičius.

Po padegtų pirmųjų automobilių buvo pradėtas tyrimas dėl svetimo turto sugadinimo visuomenei pavojingu būdu.

Tyrimą kuruoja Klaipėdos apygardos prokuratūra.

„Tačiau pripažįstu, įtariamieji nėra nustatyti. Dėl to, kad nukentėjusysis įtaria ką nors, į kalėjimą nieko nepasodinsi. Reikia surinkti įrodymus arba turėti nepaneigiamų faktų“, – kalbėjo V.Narutavičius.

Vis dėlto Klaipėdos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro viršininkas vylėsi, kad ši byla nebus beviltiška.

„Nors ir esu pastebėjęs, kad padegimai yra vienas sunkiausiai atskleidžiamų nusikaltimų. Sutinku, kad kažkas kažką pasamdė tai padaryti, bet kaip tai įrodyti? Nepasitvirtino net žmonių pateikta versija, kad prieš padegimą degalinėje vaikinas pirko nedidelį degalų kiekį. Patikrinome“, – tikino V.Narutavičius.

Tačiau V.Narutavičius teigė, kad visa ši istorija pareigūnams kelia pagrįstų abejonių.

„Kas ir už ką ir kodėl taip elgiasi, žino tik nukentėjusieji. Kol kas jų versijas tikriname“, – neslėpė V.Narutavičius.

Trūksta galių

Klaipėdos apygardos Organizuoto nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Jevgenijus Michailovskis antrąjį padegimą tos pačios šeimos kieme vertino labai rimtai.

„Nukentėjusieji apklausti ir keliamos labai įvairios versijos – keršto, asmeninės, kitų nesutarimų. Tikėsimės, kad tokie išpuoliai nesikartos“, – tikino prokuroras.

J.Michailovskis aiškino, kad prieš porą dešimtmečių šalyje ėmus siautėti nusikalstamo pasaulio veikėjams, buvo priimtas Prevencijos įstatymas, kuris pareigūnams buvo atrišęs rankas.

„Galėdavome sulaikyti kokį veikėją, pavyzdžiui, trims mėnesiams, jei įtardavome, kad jis priklauso nusikalstamam susivienijimui. Dabar to nevalia daryti. Reikia surinkti įrodymus, pateikti įtarimus“, – pastebėjo J.Michailovskis.