Pietinėje Klaipėdos pusėje gyvenanti klaipėdietė, vieną vakarą į lauką išvedusi šuniuką, sunkiai patikėjo savo akimis – prie šiukšlių konteinerių ant dailios kabyklos rikiavosi vyriški rūbai.

Atrodė lyg kažkas kabyklą būtų atnešęs iš parduotuvės. Greta pūpsojo maišai su tvarkingai sulankstytais drabužiais.

Nusistebėjusi pamatytu vaizdu, moteris net pagalvojo, ar nebus klaipėdiečiai sumanę kokios nors netradicinės paramos akcijos.

Ryte ši vieta jau buvo tuščia.

Pasirodo, kažkas nebereikalingus, bet gerus vyriškus rūbus sukabino ant metalinio rėmo, kuriame anksčiau puikavosi skelbimas apie tai, kur derėtų atsikratyti didelių šiukšlių ir kaip elgtis su žaliosiomis atliekomis.

Plokštė su ant jos parašytu skelbimu šioje vietoje jau seniai išspirta ir sunaikinta, o ją laikęs metalinis rėmas liko ir tapo patogia nebereikalingų rūbų kabykla.

Matyt, sumanymas – vykęs, nes daiktai greitai dingo.

Kažkuris praeivis svarstė, gal tai buvo mirusio žmogaus daiktai, o gal vyrą iš namų išvaryti sumaniusios žmonos darbas.