Lizdų šalinimas nepadeda

Kretingos gatvės dvylikos aukštų name gyvenanti klaipėdietė pasakojo, kad kregždutės ją atakuoja jau daugiau nei savaitę. Viršutiniame pastato aukšte įsikūrusi moteris teigė, kad pirmiausia paukščiai lizdą lipdyti pradėjo kampe prie balkono lango.

„Vis pastebėdavau, kad atskrenda paukščiukai, patupi ir vėl nuskrenda. Pastebėjau, kad ant sienos prilipinta purvo. Bandžiau baidyti kregždutes, bet tai nepadėjo. Paukščiai vėl sugrįždavo, o netoliese skraidė jų būriai“, – pasakojo moteris.

Klaipėdietė tvirtino, kad nėra nusiteikusi prieš paukščius, bet tikrai nenorėjo jų kaimynystės. Ji baiminosi, kad kregždutės apdergs ne tik palangę, bet ir pastato, kuris neseniai renovuotas, sienas.

„Pradėjau valyti lizdus. Naudojau ir indų ploviklį. Galvojau, gal kregždutes atbaidys kvapas, tačiau niekas nepadėjo. Nuplovus kregždutės vėl pradėdavo lizdo statybą“, – pasakojo gyventoja.

Moteris ketino imtis ir drastiškesnių priemonių. Svarstė, ar nereikia pastato sienos patepti benzinu ar kokiu nors stipresniu valikliu. Tik baiminosi nepakenkti sienai ir patiems paukščiams.

„Maniau, kad kvapas tikrai turėtų atbaidyti kregždutes. Tačiau pradėjau domėtis ir teko nusivilti. Pasirodo, aš ne vienintelė tokia gudrutė. Žmonės, norėdami atbaidyti kregždutes, sienas tepė ir benzinu, ir įvairiausiais valikliais“, – tvirtino moteris.

Vos nepataikė į veidą

Galiausiai klaipėdietė rado būdą, kaip kovoti su kregždutėmis. Moteris perskaitė, jog tose vietose, kur jos statė lizdą, reikia užklijuoti plastikinį maišelį ar plėvelę.

„Užklijavau, ir kregždutės iš tos vietos pasitraukė. Skraidė aplink, bet netūpdavo. Tačiau tada jos pradėjo lizdą sukti prie virtuvės lango. Nuploviau ir vėl pakabinau maišelius. Tikiuosi, kad taip pavyks nubaidyti paukščius“, – pasakojo gyventoja.

Klaipėdietė taip pat atkreipė dėmesį, kad šiemet pirmą kartą tenka vaikyti kregždes: „Šiame bute gyvenu ilgiau nei penkerius metus. Kol namas nebuvo renovuotas, lizdų ant sienų kregždės nelipdė“.

Klaipėdos rajone netoli uostamiesčio gyvenanti moteris taip pat neranda veiksmingo būdo, kaip kovoti su kregždutėmis. Jos lizdus lipdo pastogėje.

„Lizdai jau buvo nemaži, bet dar be kiaušinių. Nesinorėtų kenkti paukščiams, kai jau peri. Nukabinome lizdus, bet kregždės nieko nelaukusios pradėjo lipdyti naujus. Viena vos į galvą nepataikė skrisdama. Lyg keršytų. Vos spėjau pasitraukti“, – tvirtino moteris.

Žmonės gali rinktis

Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo skyriaus vedėjas biologas Saulius Karalius pasakojo, kad Lietuvoje gyvena trys kregždžių rūšys: urvinės, šelmeninės ir langinės.

Pirmosios yra mažiausiai matomos. Jos įsikuria urveliuose upių ar karjerų šlaituose.

Šelmeninės ir langinės kregždės gyvena tarp žmonių. Pirmosios dažniau įsikuria kaimuose, lizdus lipdo tvartuose, po tiltais, statybvietėse.

Langinės kregždės lizdus susisuka pastato išorėse: langų nišose, palei stogo kraigus. Lizdus šie paukščiai lipdo iš dumblo, sumaišyto su seilėmis, tad jie yra tvirti.

S.Karalius atkreipė dėmesį, kad, priešingai nei šelmeninės, langinės kregždės gyvena kolonijomis. Vienoje vietoje jų gali įsikurti nuo keliolikos iki keliasdešimt porų.

Be kita ko, langinės kregždės savo lizdus mieliau lipdo prie naujos statybos, renovuotų namų. Ypač šiuos paukščius traukia tie pastatai, kurių sienų paviršius yra grubus.

„Seni pastatai būna pasidengę nešvarumais. Pastarieji trukdo tvirtai pritvirtinti lizdą prie sienos. Naujos sienos, kurių paviršius grubus, ypač tinka lizdams lipdyti. Kregždės tai mato“, – pasakojo vedėjas.

Pasak S.Karaliaus, natūralu, kad žmonės nori kuo ilgiau išlaikyti gražius pastatus, o įsikūrusios kregždės teršia aplinką.

„Kiekvieno žmogaus pasirinkimas, ar leisti šiems paukščiams sukti lizdus. Renovuotų namų langai paprastai būna giliai. Tad kregždės terštų tik palangę. Reikėtų ją pavalyti. Sienos nenukentėtų“, – pasakojo biologas.

Išeitis – polietileno maišeliai

Norintiesiems išprašyti kregždutes, S.Karalius patarė neteplioti sienų nei valikliais, nei benzinu, nei kitais skysčiais. Tai nepadės, nes paukščiai neturi uoslės. Be to, chemija gali pakenkti patiems sparnuočiams.

S.Karaliaus teigimu, geriausiai kregždes nubaido pakabintas polietileno maišelis. Jį reikėtų pritvirtinti toje vietoje, kur paukščiai pradėjo lipdyti savo lizdus.

Pakabinus maišelį, patariama nuvalyti ir lizdus. Vien lizdų valymas nepadės, nes paukščiai grįš.

„Tai tas pats, kaip ardyti bebrų užtvanką. Kiek begriautumei, vis tiek atstatys“, – pasakojo biologas.

Anot S.Karaliaus, atbaidyti kregždes padėtų pakabintas pliušinis žaislas, kuris panašus į plėšrų gyvūną. Kregždės jį laikytų priešu. Taip pat galima sieną patepti slidžia medžiaga – aliejumi, vašku, tačiau neaišku, ar neliks žymių ant pastato sienos.

„Šias priemones reikėtų taikyti, kol kregždės bando kurtis. Kai šie paukščiai nebeskraidys aplink, galima nuimti. Neįsikūrusios vienoje vietoje, jos išskrenda ieškoti kitos“, – aiškino biologas.

Dabar, S.Karaliaus teigimu, kai kurios kregždės jau peri jauniklius, tačiau dar yra tokių, kurios nerado vietos savo lizdui. Jos ir atakuoja miestiečius. Kregždės veda ir antrą vadą jauniklių. Tai būna liepą. Tada šie paukščiai taip pat gali ieškoti vietos lizdui.