Gyvalazdė Sofijos namuose atsidūrė atsitiktinai, kai jos bičiulės šeima iš Klaipėdos sumanė emigruoti į Škotiją.

Šunį, katę ir skruzdes klaipėdiečiai į naujus namus nusprendė pasiimti su savimi, o augintos gyvalazdės vežtis kažkodėl nepanoro.

"Katė, šuo ir skruzdės emigravo, o vabalui vietos neatsirado. Prieš išvažiuodami prasitarė, kad šitą vabzdį turbūt paleis į laisvę, nes nenori jo gabenti kartu. Jis gi būtų pražuvęs. Buvo vasaris, o gyvalazdė – egzotinių kraštų padaras. Nesigilinau, kodėl jie taip elgiasi ir neabejodama pasakiau, kad vabzdį pasiimsiu pas save. Taip šis gyvis atsidūrė mano namuose", – pasakojo klaipėdietė.

Maždaug sprindžio dydžio žalios spalvos vabalas – maskuotės meistras. Gamtoje jo taip paprastai nepastebėsi. Nelengva iš karto pamatyti ir Sofijos įrengtoje jo buveinėje – plastikiniame inde, kai jis pasislepia tarp žalialapių šakelių, kuriomis maitinasi.

Ką tas vabzdys veikia? Nelabai daug ką.

Gyvalazdžių pasaulyje yra apie 3 tūkst. rūšių. Kai kurios jų užauga net iki 56 cm dydžio. Šiam gyviui poruotis neretai partnerio nereikia. Gamtoje daugiausia vyrauja patelės, tačiau iš tūkstančio pasitaiko ir vienas patinėlis.

Gyvalazdės gyvena 9–12 mėnesių. Maitinasi įvairių augalų lapais, pradedant ąžuolo ir baigiant margalapiais fikusais.

"Ką tas vabzdys veikia? Nelabai daug ką. Kaba, ėda, mažai juda. Kol tas padaras jaunesnis, yra judresnis. Vieną lapą jis suėda per parą. Maniškis ėda tik margalapio fikuso lapus. Skaičiau, kad nėra gerai keisti maistą. Jis gali nugaišti. Keistas padaras, žinoma, su kate nepalyginsi, bet auginti jį įdomu", – šypsojosi Sofija.