Netikėta malonė slaugytojai

Klaipėdietė Jolita (vardas pakeistas – A.D.) dar ne taip seniai dirbo uostamiesčio socialinės paramos centre.

Jos pareigos – namuose lankyti neįgalius ir ligotus senolius, padėti apsitvarkyti, nupirkti vaistų, produktų, pagaminti maisto.

Jos globotine tapo ir tokia devintą dešimtį įpusėjusi Vanda (vardas pakeistas – A.D.).

Moteris, nors ir turi du sūnus, kurių vienas gyvena ir dirba užsienyje, o kitas – Lietuvoje, su savo vaikais nebendrauja.

Po gana trumpos pažinties su Jolita, Vanda staiga parašė dar vieną savo testamento variantą (iki tol jų esą buvo ne vienas), kuriuo savo kuklų būstą ir 7 tūkst. eurų gyvenimo santaupas perleido slaugytojai.

Taip pat senolės vardu atsirado ir generalinis įgaliojimas, kuriuo jos kas mėnesį gaunama pensija irgi perėjo slaugytojos dispozicijon.

Greitai po to (2016 m. lapkritį) slaugytojos iniciatyva pati Vanda pakliuvo į globos namus, jos butas buvo išnuomotas, o pinigus už nuomą gaudavo Jolita.

Vis dėlto ši malonė Jolitai atsirūgo, kai tik apie tai sužinota Klaipėdos socialinės paramos centre.

Už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, nes esą socialiniai darbuotojai negali turėti jokių turtinių santykių su klientais, moteris atleista iš darbo pernai rugpjūtį.

Darbdaviams iškėlė bylą

Paradoksalu, bet po dešimties dienų, liepos 19-ąją, Klaipėdos socialinės paramos centro direktorė Diana Stankaitienė teisme turės aiškintis, kodėl iš darbo atleido savo pavaldinę.

Pinigai iš banko sąskaitų paimti, butas paveldėtas.

"Prieš metus atsitiktinai sužinojome, kad viena mūsų darbuotoja dar prieš metus, dirbdama socialine darbuotoja, "susitvarkė" taip, kad galėtų disponuoti vienos globojamos klaipėdietės sąskaitomis, ji turi notarinį įgaliojimą. Vienas liudininkų ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog, pasirašydama šį dokumentą, senolė buvo neadekvati. Vėliau pati močiutė tikino niekam nieko neužrašiusi. Bet pinigai iš banko sąskaitų paimti, butas paveldėtas", – pasakojo D.Stankaitienė.

Socialinės paramos centro vadovybė pareikalavo, kad Jolita viską grąžintų močiutei ir parašytų prašymą išeiti iš darbo. Ji to nepadarė. Ir tada buvo atleista iš darbo.

Gindama viešąjį interesą, Socialinės paramos centro direktorė dėl to net kreipėsi į prokuratūrą.

Tačiau prokurorai nusprendė, kad čia "nėra nusikaltimo sudėties". Šis sprendimas buvo apskųstas vyriausiajam prokurorui, kuris parašė tą patį, ką jau buvo pateikę jo kolegos.

Jolita, turėdama tokį prokurorų sprendimą, dėl esą neteisėto atleidimo iš darbo, kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, bet ši, išnagrinėjusi situaciją, palaikė Klaipėdos socialinės paramos centro poziciją.

Tada buvusi socialinė darbuotoja į teismą padavė ir Darbo ginčų komisiją, ir savo buvusius darbdavius.

Jaučiasi nepelnytai nuskriausta

Dienraščiui susisiekus su Jolita, moteris teigė, kad ji buvo "ne atleista iš darbo, o išmesta kaip šuo, per kelias valandas".

Jolita tvirtino, kad jos atleidimas iš darbo su močiutės testamento istorija niekaip nesusijęs. Jos darbdaviai bandė tai pagrįsti, bet "jiems neišėjo". Esą tai patvirtino prokurorai.

Paklausta, ar ji tebėra tos senolės buto paveldėtoja, Jolita buvo gana mįslinga: "Net nežinau. Man tie dalykai nesvarbūs. Man tai neaktualu. Gal jau tie dokumentai kitaip pertvarkyti. Močiutė yra globos namuose, o tai yra gerai. Dabar jos reikalus tvarko jie (Globos namų administracija – A.D.)."

Moteris neslėpė, kad iš senolės sąskaitos ji tikrai paėmė jos santaupas, turėdama notaro patvirtintą įgaliojimą.

"Pinigai buvo išleisti jos slaugai. Močiutė buvo apgyvendinta Šventojoje, buvo nusamdytas žmogus jai prižiūrėti. Žmogus juk dirbo 24 valandas. Prokuratūroje yra įrodyta, kur išleistas kiekvienas euras. Iš teismo tikiuosi teisingumo, tai yra sugrąžinimo į darbą", – dienraščiui sakė Jolita.

Pinigais nebedisponuoja

Vanda lig šiol tebėra globos namuose. Globos namų vadovybei, kuri dabar jai atstovauja, pavyko išreikalauti, kad pensiją gautų pati Vanda ir ji galėtų ja disponuoti.

Be to, globos namų atstovai pasiekė, kad buto nuomotojų mokamus pinigus už nuomą gautų teisėta savininkė.

Taigi slaugytoja Jolita senolės pinigais nebedisponuoja, bet veikiausiai pagal Vandos testamentą tebėra jos buto paveldėtoja, kurios savininke ji taptų po senolės mirties.

"Slaugytoja turbūt tikėjosi, kad, pakliuvusi į globos namus, senelė greitai numirs, ir ji taps visų šios gėrybių šeimininke. Tačiau, atvykusi čia, senolė sustiprėjo ir netgi atsipeikėjo, kad niekam jokio palikimo neužrašė. Tačiau jos sveikatos būklė nėra gera. Todėl dabar ieškome kontaktų su jos vaikais. Jie su motina, deja, nebendrauja, nežinome, kas ten įvyko", – dėstė viešumo nepanoręs globos namų darbuotojas.

Mokytoja užvaldė turtą

Tai ne vienintelis atvejis, kai garbaus amžiaus asmenys "palieka" savo turtą iki tol mažai pažinotiems asmenims.

Prieš dvejus metus Klaipėdoje prasidėjo teismo procesas, kuriame atsakove tapo vienos uostamiesčio mokyklos pedagogė M., kuri laisvu nuo darbo metu užsiimdavo "senukų globa".

Kai viena užsienyje dirbanti klaipėdietė ieškojo galimybių, kas galėtų laikinai jos sergantį tėvą paguldyti į globos namus, apsireiškė tokia pažįstamų pažįstama, ponia M.

Kadangi ji dirba mokytoja, nepasitikėti ar įtarti kokius nors negerus kėslus tarsi ir nebuvo pagrindo. Dukters prašymu ji ėmėsi rūpintis jos tėvu, kol ši bus užsienyje.

Grįžusi po kelių mėnesių, moteris staiga sužinojo, kad jos tėvas sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį su tariama globėja M., jai užrašė ir S.Daukanto gatvėje esantį savo dviejų kambarių butą.

Maža to, tas butas jau buvo areštuotas, nes M. jį užstatė už 100 tūkst. eurų paskolą.

Teisme triumfavo teisingumas

Dukra ėmė bylinėtis, nors pradžioje atrodė, kad šansų, kaip pati sakė, buvo mažai.

Jos tėtis iki mirties taip ir nesuprato, kad tas butas yra nebe jo. Vyras pasimirė įpusėjus teismams.

Praėjus daugiau nei dvejiems metams, teismas paskelbė M. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį negaliojančia dėl suklydimo, nurodė taikyti restituciją ir grąžinti ieškovės, velionio dukters teisių perėmėjos, asmeninėn nuosavybėn butą S.Daukanto gatvėje.

"Paskutiniame teismo posėdyje M. jautėsi labai užtikrinta, ji manė, kad bus išteisinta ir viskas liks, kaip buvę. Bet triumfavo teisingumas, dėl to esame labai laimingi. Mums tai pirmiausia kainavo pernelyg ankstyvą tėčio mirtį, mūsų šeimos ir artimųjų sveikatą, apie finansinę pusę nė nekalbu. Keisčiausia, kad ta moteris tebedirba mokykloje. Ko ji gali mokyti vaikus, kai pačios moralinės vertybės žemiau kritikos?" – klausė klaipėdietė, įsitikinusi, kad tokios reputacijos asmuo nevertas mokytojo vardo.