Klaipėdoje šią savaitę viešėjo tarptautinės Europos mainų programos „Urbact“ delegacija. Visą savaitę specialistai iš užsienio valstybių vyko į susitikimus su uostamiesčio senjorais, valdininkais bei sveiko senėjimo programas vykdančių įstaigų atstovais. Dar susitikimui nepasibaigus pradėti vykdyti sveiko  senėjimo infrastruktūrą gerinantys darbai.

Dalyvauja tarptautiniame projekte

Projektas „Urbact“ skirtas tam, jog bendradarbiaujančios valstybės galėtų perduoti viena kitai savo gerąją patirtį.
Projekte dalyvauja Lietuva (Klaipėda), Anglija (Braitonas), Škotija (Edinburgas), Prancūzija (Grand Poitiers) ir Italija (Udine).

„Tai yra mainų ir patirties sklaidos projektas“, – pastebėjo Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro direktorė Jūratė Grubliauskienė.

Šis pilotinis projektas truks 14 mėnesių, jis prasidėjo praėjusių metų pabaigoje ir baigsis ateinančių balandį. Projektas jau pasiekė antrojo etapo perėjimą į trečiąjį.

Domisi ne tik sveikata

Pirmasis projekto susitikimas įvyko šią savaitę Klaipėdoje, nuo pat pirmadienio iki trečiadienio vakaro su uostamiesčio senjorais bei jiems paslaugas teikiančių įstaigų atstovais susitiko visų projekte dalyvaujančių šalių atstovai-ekspertai.

„Nors projekto pavadinimas yra „Sveikas senėjimas“, tačiau komisijos yra sudarytos iš įvairių ekspertų, kurie į miestą žvelgia labai plačiai. Per šias dienas buvo kalbėta ne tik apie sveikatos sektorių, bet aplankyta nemažai ir socialinių įstaigų“, – pasakojo J.Grubliauskienė.

Ekspertų vizito dienomis buvo pristatyta Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro, Socialinės paramos centro, Pagalbos moterims centro, neįgaliųjų centro „Lakštutė“, „Žalgirio“ globos namų, Trečiojo amžiaus universiteto, Botanikos sodo veikla.

Įsitrauktų aktyviau

Uostamiestyje viešėjusi ekspertė iš Italijos pastebėjo, kad didžiausią įspūdį paliko Klaipėdoje praktikuojama poezijos terapija bei Trečiojo amžiaus universiteto veikla.
Susitikimų su senoliais metu ekspertus stebino jų aktyvumas, noras burtis bendruomeniškai veiklai.

„Po visų ekspertų bei mūsų pačių pranešimų visuomet kvietėme senjorus išsakyti savo nuomonę apie mieste organizuojamas veiklas bei miesto infrastruktūros pritaikymą jų poreikiams. Žmonės lengvai vardijo ir pastebėjo, kad yra puikiai susipažinę su visomis siūlomomis paslaugomis, tačiau nuolat minėjo, kad mielai ir aktyviau įsitrauktų į veiklą“, – įspūdžius pasakojo Visuomenės sveikatos biuro vadovė.

Specialus žemėlapis

Šiuo metu jau vykdomi keli svarbiausi projektai, kurie Klaipėdą pasiekė būtent šios programos metu.

Pasak J.Grubliauskienės, šiuo metu bendradarbiaujama su Klaipėdos universiteto specialistais ir pradedamas rengti Amžiaus žemėlapis. Jame bus pažymėta, kiek senyvo amžiaus žmonių gyvena skirtingose miesto vietose bei kokia veikla netoli namų jie gali užsiimti.

„Kai turėsime tą žemėlapį, tai į jį galėsime įdėti labai daug ir įvairios informacijos, pradedant visokiausiais maršrutais ir baigiant jiems laisvalaikio užimtumo paslaugas teikiančiais centrais ar net gydymo įstaigomis“, – paaiškino pašnekovė.

Amžiaus žemėlapis turi būti parengtas iki projekto pabaigos, tam liko mažiau nei metai.

Bus daugiau veiklos

Kitas projektas, kurio svarbiausius akcentus jau baigia derinti Visuomenės sveikatos biuro specialistai – senyvo amžiaus žmonių pasivaikščiojimai mieste.

Jų metu senoliai būtų buriami aktyviai leisti laisvalaikį, geriau pažinti miestą, megzti naujas pažintis. Ši programa dar nėra pabaigta iki galo, tačiau tikimasi, kad pirmosios senjorų grupės po miestą kulniuos jau liepą.

J.Grubliauskienė užsiminė, kad planuojama miesto viešąsias bibliotekas priartinti prie miesto senjorų poreikių.

„Užsienyje jau pasiektas toks lygis, kad senoliai renkasi bibliotekose ir ten leidžia laisvalaikį, žaidžia įvairius žaidimus, kai kuriuose netgi gali pasiskolinti į namus taip, kaip iš bibliotekos skolinamės knygas. Manome, kad toks projektas būtų itin vertingas Klaipėdoje“, – kitų miestų patirties pritaikymo galimybę uostamiestyje įvardijo direktorė.

Vertingas bendradarbiavimas

Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto plėtros koordinatorė doc.dr. Natalija Istomina pastebėjo, kad miesto dalyvavimą panašiuose projektuose vertėtų tinkamai sureikšminti.

„Miestas įgyja galimybę pasinaudoti kitų miestų patirtimi, įvairius sprendimo variantus pritaikyti konkrečiose miesto situacijose, be to atvažiuojantys ekspertai susipažįsta su Klaipėda, ji tampa matoma. Todėl jau dabar kalbama apie galimybę dalyvauti ir kituose panašiuose projektuose“, – patikino N.Istomina.

Projekto dalyviai tikina, jog dalyvavimas projekte bei bendradarbiavimas su užsienio valstybėmis ne tik suteikia progą pasilyginti tarptautiniame kontekste, tačiau gali pametėti minčių net ir valdžios atstovams, sprendžiantiems klausimus, susijusius su sveiko senėjimo projektais.

Pirmųjų susitikimų su užsienio ekspertais metu Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pastebėjo, kad uostamiesčiui itin svarbu sudaryti tinkamas sąlygas sveikam senėjimui.