Gamtininkams ir miesto tvarkytojams gamta pateikė rimtą galvosūkį – uostamiestyje kaštonus masiškai siaubia kenkėjai.

Užuot dar ir rudenį džiuginę žaluma, medžių lapai jau dabar nurudę bei apdžiūvę. Kelerius pastaruosius metus augalus alinantys kenkėjai – kaštoninės keršakandės – šiemet ypač suaktyvėjo.

Specialistai neatmeta, jog tai lėmė šiems parazitams ypač palankios oro sąlygos – šiluma bei drėgmė.

Keršosios kandelės veisiasi kaštonų lapuose. Gyviai išgraužia juose takus ir deda kiaušinėlius. Tad ilgainiui medžių lapai ima menkti, ruduoti ir galiausiai kristi.

Klaipėdos universiteto (KU) Botanikos sodo direktorė Ona Rūta Žadeikienė teigė, jog kaštonai nėra iš lepiųjų. Šie medžiai išauga dideli, vešlūs, yra atsparūs šalčiams.

Tačiau specialistė linkusi sutikti su kai kurių mokslininkų prognozėmis, jog jei nebus imtasi jokių priemonių, po kelerių metų kaštonų Lietuvoje gali nebelikti.

"Miesto gamtosaugininkai turi pagalvoti, kaip šią problemą išspręsti. Jei metai po metų augalai negalės išbūti su lapais tiek, kiek priklauso, vykdyti fotosintezės, jie nusilps, pradės džiūti ir nykti", – aiškino pašnekovė.

Specialistų teigimu, vos prieš porą dešimtmečių Europoje išplitusios keršakandės gamtoje kol kas neturi priešų, tad jų naikinimu turėtų pasirūpinti žmogus.

KU Botanikos sodo vadovės nuomone, geriausias būdas kovoti su kaštonus siaubiančiais lapgraužiais – rudenį surinktus medžių lapus sudeginti, kad būtų sunaikintos parazitų lervos.

Yra ir kitų priemonių, padedančių kovoti su keršosiomis kandelėmis. Pavyzdžiui, surinktus lapus reikėtų pasluoksniui apipilti dideliu kiekiu kalkių.

Cheminės priemonės – veiksmingos, tačiau jas naudoti ne visada įmanoma, be to, tai reikalauja papildomų išlaidų. Štai kenkėjams naikinti skirta speciali injekcija vienam medžiui kainuoja apie 20 eurų.