Šiais metais Klaipėdoje pradėta taikyti nauja mokymosi sistema, kuria siekiama išugdyti harmoningą, laisvą ir atsakingą asmenybę, nusiteikusią nuolat mokytis. Valdorfo sistemos klasėse kuriama šilta bendravimo aplinka ir norima didinti mokymosi motyvaciją.

Bando adaptuoti

Uostamiesčio Gedminų pagrindinės mokyklos direktorius Aurelijus Liaudanskas pasakojo, kad jų mokykloje nuo šių metų suformuotos dvi unikalios – pirmokų ir antrokų – klasės, kurioms taikomas kiek kitoks nei visose bendrojo lavinimo įstaigose praktikuojamas mokymas.

„Dar negalime pasakyti, kad turime tikras dvi Valdorfo ugdymo sistemos klases. Klaipėdoje šioje srityje esame pionieriai, tik žengiame pirmuosius žingsnius, bandydami adaptuoti šią Lietuvoje dar mažai žinomą mokymosi sistemą. Tai – sudėtingas procesas, reikalaujantis tiek profesionalių pedagogų įgūdžių, tiek tinkamų sąlygų mokymosi įstaigoje“, – kalbėjo direktorius.

Šiuo metu Lietuvoje Valdorfo mokymo pagrindu suformuotų klasių yra tik Vilniuje ir Kaune. Dauguma jų priklauso privačioms mokymosi įstaigoms.

Ateityje Gedminų pagrindinėje mokykloje klasių, taikančių Valdorfo mokymo sistemą, turėtų būti daugiau. Uostamiestyje iki šiol yra keli darželiai, kurie vadovaujasi šia metodika, todėl tikimasi, kad šių ikimokyklinių įstaigų vaikai vėliau prisijungs prie Gedminų pagrindinės mokyklos. Pedagogų įsitikinimu, Valdorfo mokymo sistema sėkmingai praktikuojama ir vyresnėse klasėse.

Skirta jautresniems

Kaip teigė A.Liaudanskas, mokymasis dviejose eksperimentinėse klasėse vyksta pagal programą, kuri naudojama ir įprastose mokyklose, tačiau žinios vaikams suteikiamos kiek kitokiais metodais.

„Pamokų metu taikomi žaismingi mokymosi būdai, vaikai ugdomi naudojant garsus, pakartojimus, ritminius pratimus, muziką, judesį. Net pirmosios raidės, su kuriomis supažindinami jaunieji moksleiviai, yra pateikiamos kitaip. Galima sakyti, kad taikoma daug su menu susijusių metodų. Pamokų metu labai svarbus individualus pažinimas“, – pasakojo direktorius.

Pasak jo, tokia metodika ypač naudinga vaikams, kurie kiek lėtesni nei bendraamžiai, jų pasaulis ir suvokimas gilesnis. Tokie mokiniai paprastai būna jautresni, meniškesni, jiems reikia daugiau laiko suvokti įvairius dalykus.

Pedagogas tokiose klasėse taip pat turi būti neeilinis. Specialistų teigimu, jis privalo pasižymėti išskirtinumu: patraukti lyderio savybėmis ir meniškumu.

„Valdorfo mokymo sistema labai įdomi ir naudinga. Ji itin plati ir gali būti suvokiama kaip visa filosofija, kurios įliejimas į mokyklas – universalus. Bėda ta, kad uostamiesčio bendrojo lavinimo įstaigose dar sunku ją pritaikyti. Tokiose klasėse vaikų turėtų būti gerokai mažiau nei įprasta, jiems dėstyti turėtų keli pedagogai, pats mokymosi procesas neturėtų būti skirstomas į pamokas“, – teigė A.Liaudanskas.

Akcentas – menai

Dar mažai Lietuvoje žinoma sistema unikali tuo, kad siekia mokinį auklėti, ugdyti kūno, sielos ir dvasios stiprybę bei gebėjimus, neapsiribodama tik dalykų mokymu, kaip kitose švietimo įstaigose. Pagal ją žinios mokiniui turi būti perteikiamos ne dalimis, bet visos mokyklinės disciplinos privalo būti teikiamos tik darnoje su mokinio gyvenimu ir jo esamu brandos tarpsniu.

Vienos dienos mokymo planas skirstomas į pagrindinę pamoką ir kitų dalykų pamoką. Pagrindinėje pamokoje maždaug keturias savaites dėstomas tas pats dalykas. Kitų dalykų pamokoje, einančioje po to, dalykas keičiamas kas 45 minutes, panašiai kaip ir kitose mokyklose.

Žinios pateikiamos ne „sukramtytos“, bet pačiam vaikui leidžiama „paskanauti“ ir patirti atradimo džiaugsmą. Klasėse stengiamasi išsaugoti vaiko žinių troškulį, palaikyti jo siekį tobulėti, pranokti save, tenkinti estetinius poreikius, užtikrinti ne tik fizinį, bet ir psichologinį saugumą.

Prie Valdorfo mokyklos ypatumų priskirtina tai, kad apskritai atsisakoma pažymių sistemos. Mokiniai nepaliekami toje pačioje klasėje, todėl sumažėja akademinis lenktyniavimas, kuris dažniausiai neišvengiamas valstybinėse mokyklose.

Jau nuo pirmos klasės pradedama mokyti dviejų užsienio kalbų. Mokymasis vyksta per dainavimą ir žaidimus. Gramatika paliekama antroje vietoje iki pat mokyklos baigimo. Viso mokyklinio ugdymo vienas svarbiausių akcentų – menai. Grojimui, šokiui, teatrinei vaidybai per dieną skiriama gana daug laiko.