Dėl Ukrainoje vykstančių neramumų buvo atidėtos Lietuvos geležinkeliečių derybos su šios šalies geležinkeliečiais, ekspeditoriais ir grūdų augintojais dėl grūdų gabenimo iš Ukrainos į Klaipėdos uostą. Derybas planuojama atnaujinti balandį.

Šiemet jaučiamas stygius

Praėjusieji metai parodė, kad naujus ir gerokai didesnius grūdų krovos pajėgumus pradėjusiame naudoti Klaipėdos uoste šio krovinio stokojama. Pernai bendra žemės ūkio produktų krova Klaipėdos uoste buvo gerokai didesnė.

Ar išsilaikys jos kilimo tendencijos – svarbus klausimas. Šių metų pradžioje žemės ūkio produkcijos krova buvo net 48 proc. mažesnė nei pernai.
Įprasta, kad grūdų perteklius būna tik rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais, kai Lietuvos ūkininkai greitai nori išgabentą užaugintą derlių.

Kodėl šiemet sausį per Klaipėdos uosto terminalus išgabenta tik 185 tūkst. tonų žemės ūkio produktų, kai pernai jų buvo 361 tūkst. tonų, dar teks analizuoti. Galbūt šių metų pradžioje būta nepalankių ekonominių sąlygų?

Tuo pat metu Rygos uoste šiemet sausį grūdų ir jos produktų gabenta 127 tūkst. tonų. Tai mažiau nei Klaipėdos uoste, bet net kelis kartus daugiau nei pernai tame pačiame Rygos uoste. Tuomet sausį Rygoje iš viso buvo krauta 14 tūkst. tonų grūdų.

Vidinė konkurencija

Tiek Lietuvos, tiek Latvijos uostai yra pasirengę krauti gerokai daugiau grūdų nei jų gali išauginti šių šalių ūkininkai.

Per metus Lietuvos ūkininkai išaugina 3-4 milijonai tonų grūdų. Iš jų 2 mln. tonų suvartojama vidaus rinkoje. Likusi didesnė dalis eksportuojama per Klaipėdos uostą.
Latvija grūdų išaugina dar mažiau nei Lietuva – apie 2,5 mln. tonų. Neatsitiktinai Latvijos uostai viliodavo Lietuvos grūdų eksportą. Kol Klaipėdos uoste trūko pajėgumų, per Latvijos uostus iškeliaudavo maždaug milijonas tonų lietuviškų grūdų.

Apie tendenciją, kad lietuviški grūdai eksportuojami per Klaipėdos uostą imta kalbėti tik 2013 metais, kai pas mus atsirado naujų papildomų grūdų eksporto pajėgumų. Juos išplėtė ir prieš tai žemės ūkio produktus krovusios Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos "Bega". Atsirado ir nauji terminalai, skirti krauti grūdams. Juos

Klaipėdos uoste ėmėsi vystyti "Malkų įlankos terminalo" bendrovė. Grūdus krauna ir "Vakarų krova".
Dėl daugelio Klaipėdos uosto kompanijų siekio krauti grūdus iš naujo prabilta apie nevaldomą vidinę konkurenciją.

Baltijiečiai laukia grūdų

Šiemet Klaipėdos uoste aiškiai stokojant grūdų, neatsitiktinai ir Lietuvos geležinkeliai, ir uostas nusitaikė į Ukrainos grūdų rinką. Ukrainiečiai per metus jų išaugina apie 50 mln. tonų. Apie 30 mln. tonų jų eksportuojama.

Grūdai – vienas svarbiausių Ukrainos uostų krovinių. Iš 18-os jos jūrinių uostų 14-oje yra įrengti grūdų terminalai. Ukraina turi didelius grūdų elevatorius Nikolajevo, Odesos, Sevastopolio, Južnij uostuose. Per juos Ukrainos grūdai keliauja į Afrikos šalis, Ispaniją, kur yra pagrindiniai ukrainietiškų grūdų pirkėjai. Tačiau eksportuoti grūdus jai būtų naudinga ir per Baltijos šalis – pirmiausiai į Vakarų Europos, taip pat Suomijos rinkas. Bent taip mano Lietuvos geležinkelių ir Klaipėdos uosto atstovai, kurie ir siūlo Ukrainos grūdams naujas eksporto schemas.

Analizuojama, kad grūdai iš Ukrainos į Klaipėdą galėtų būti gabenami tiek konteineriniu traukiniu "Vikingas", tiek atskirai suformuotais grūdinių kultūrų gabenimo sąstatais.
Lietuvos geležinkeliai turi apie 1100 vagonų, skirtų gabenti grūdus.

Iki šiol per Klaipėdos uostą Ukrainos grūdų eksporto nebuvo.

Ukrainos grūdų pakelėje į Skandinavijos ir Vakarų Europos šalių rinkas stūkso ir Latvijos uostai. Grūdus yra pasirengę krauti visi trys Latvijos jūrų uostai: Ryga, Ventspilis ir Liepoja. Iki šiol juos iš dalies gelbėjo lietuviški grūdai, iš dalies – grūdų eksportas iš Rusijos, Kazachstano.

Ukrainoje – terminalų bumas

Pati Ukraina taip pat smarkiai vysto grūdų krovos terminalus. Šiemet spalį Odesoje planuojama atidaryti didelį 4,5 mln. tonų metinio pajėgumo grūdų terminalą, turintį 13,5 metro gylio krantines. Jį už Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko pinigus stato Ukrainos kompanija "Bruklin-Kiev" kartu su vienu didžiausių pasaulyje grūdų prekiautojų – kompanija "Louis Dreyfus Commodities". Terminalo statyba kainuos per 103 mln. JAV dolerių.

Tame pačiame Odesos uoste statyti 6 mln. tonų metinio pajėgumo grūdų terminalą planuoja ir Ukrainos kompanija "Nika-Tera". Ukrainos žemės ūkio holdingas "Ukrlendfarming" iki 2016 metų Južnij uoste planuoja pastatyti 5 mln. tonų metinio pajėgumo grūdų terminalą. Kompanija "Cargill" Iljičovsko uoste turi planų pastatyti 4,5 mln. tonų grūdų terminalą. Galimybę statyti naują grūdų terminalą uoste Južnij analizuoja ir Ukrainos holdingas "Portinvest". Jos kompanija "Avlita" eksploatuoja grūdų terminalą Sevastopolio uoste.

Plėsti grūdų terminalą Nikolajevo uoste planuoja ir čia veikianti JAV kompanija "Bunge".

Vien terminalų neužtenka – teks pertvarkyti ir įvažų į uostus kelius, grūdovežių vagonų parką.
Ukrainoje grūdams gabenti naudojamos ir upės. Upiniai terminalai įrengti Čerkasų, Zaporožės, Dnepropetrovsko, Poltavos srityse.

Grūdai – šalies ateitis

Šiuo metu Ukrainos uostų grūdų terminalų metinis pajėgumas vertinamas 28 mln. tonų. Ukrainos uostuose buvo pagrindiniai SSRS grūdų eksporto terminalai.

Šiuo metu daugiau kaip pusė šių terminalų yra techniškai pasenę. Planuojama, kad iki 2016-ųjų Ukrainos grūdų terminalų krovos pajėgumai per metus sieks 41 mln. tonų. Įvedant naujus pajėgumus, techniškai pasenusių grūdų terminalų procentas mažės.

Grūdai Ukrainoje vertinami kaip vienas svarbiausių šalies valiutinių įplaukų. Jiems planuojama net 25 proc. valiutinių įplaukų dalis. Šiemet paskelbta valstybinė 33 mln. tonų Ukrainos grūdų eksporto prognozė. Pernai kai kuriais mėnesiais, pavyzdžiui, lapkritį ir gruodį, per Ukrainos uostus eksportuota net po 4,6 mln. tonų grūdų.

Ukraina yra paskelbusi valstybinę programą, pagal kurią 2020 metais planuojama išauginti apie 80 mln. tonų grūdų. Tokiu atveju eksportas sudarytų iki 53 mln. tonų.

Per Ukrainą keliauja ir dalis Kazachstano ir Rusijos grūdų. Kazachstanas netgi siūlė Ukrainai viename iš jos uostų statyti bendrą iki 5 mln. tonų metinio pajėgumo grūdų terminalą.

Sparčiai statomi arba atnaujinami Rusijos pietinės dalies grūdų terminalai. Rusija paskelbė, kad pietiniuose Nikolajevo, Tuapsės, Tamanės, Elsko, Rostovo ir Taganrogo uostuose iki 2016 metų sukurs pajėgumus, kurie per metus suteiks galimybę krauti iki 20 mln. tonų grūdų.