Ligoninėse gydoma rečiau

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai informuoja, kad į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtraukus nemokamus skiepus nuo rotavirusinės infekcijos per daugiau nei metus paskiepyta jau 28 tūkst. vaikų.

Pradėjus skiepijimus, net 24 proc. sumažėjo kasmet dėl šios infekcijos į ligoninę guldomų ligonių skaičius.

"Pernai pirmą kartą galėjome džiaugtis akivaizdžiai sumažėjusiu hospitalizuojamų ligonių skaičiumi – jis nukrito nuo vidutiniškai per metus hospitalizuojamų 3,8 iki 2,9 tūkst. asmenų.

Beje, iki pradedant skiepijimus nuo rotavirusinės infekcijos, vienais metais dėl šios infekcijos sukeltų komplikacijų į ligoninę buvo paguldyta net 4,3 tūkst. pacientų", – sakė VLK Sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyriaus vedėja Lina Reinartienė.

Specialistė pabrėžė, kad skiepo nuo rotaviruso infekcijos prevencinė nauda akivaizdi – mažėja sergančiųjų ligoninėse, tad taupomas medikų darbo laikas, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos, tėvų laikas.

Nustatyta, kad pernai Klaipėdos apskrityje sergamumas norovirusine žarnyno infekcija sumažėjo 44 proc., o štai sergamumas rotavirusiniu enteritu padidėjo net 60 proc.

Rotavirusine infekcija dažniausiai serga maži vaikai, kuriuos slaugantys tėvai negali eiti į darbą, jiems mokamos išmokos, o skiepijimas apsaugo ir aplinkinių sveikatą, nes nuo vieno sergančio vaiko gali užsikrėsti visa šeima, ugdymo įstaigų kolektyvai.

Pirmoji vakcinos nuo rotavirusinės infekcijos dozė skiriama 2 mėnesių kūdikiui. Kasmet skiepams nuo rotaviruso skiriama apie 480 tūkst. eurų.

Puola mažiausiuosius

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento duomenimis, pernai lapkričio−gruodžio mėnesiais Klaipėdos mieste buvo užregistruoti 6 rotavirusinio enterito ir 7 norovirusinės žarnyno infekcijos atvejai, Klaipėdos apskrityje − 16 rotavirusinio enterito ir 28 norovirusinės žarnyno infekcijos atvejai.

Visi užregistruoti susirgimai buvo diagnozuoti vaikams.

Didžiausią susirgusiųjų dalį sudarė ikimokyklinio amžiaus vaikai: 0–3 metų amžiaus vaikams užregistruoti 33 norovirusinės žarnyno infekcijos ir rotavirusinio enterito atvejai, 4–6 metų – 6 norovirusinės žarnyno infekcijos ir rotavirusinio enterito atvejai.

Šių metų sausio pradžioje jau užregistruoti pirmieji žarnyno infekcijų atvejai. Per pirmąsias dešimt dienų Klaipėdos mieste buvo užregistruoti 3, Klaipėdos apskrityje – 6 norovirusinės žarnyno infekcijos atvejai.

Suaugusieji šioje statistikoje nefigūruoja, tačiau medikai pastebi, kad jie dėl šios priežasties į gydytojus dažniausiai nesikreipia ir gydosi namuose.

Padidėjo net 60 proc.

2018 m. lapkričio−gruodžio mėnesiais Klaipėdos mieste buvo užregistruoti 2 rotavirusinio enterito ir 27 norovirusinės žarnyno infekcijos atvejai, Klaipėdos apskrityje − 10 rotavirusinio enterito ir 50 norovirusinės žarnyno infekcijos atvejai.

Pasak Klaipėdos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Daivos Karalienės, išanalizavus 2018 ir 2019 m. paskutiniųjų poros mėnesių sergamumo duomenis, užfiksuotas rotavirusinės infekcijos šuolis.

Nustatyta, kad pernai Klaipėdos apskrityje sergamumas norovirusine žarnyno infekcija sumažėjo 44 proc., o štai sergamumas rotavirusiniu enteritu padidėjo net 60 proc.

Apie žarnyno infekcijas

Norovirusinė infekcija – tai ūminė žarnyno infekcija, pasireiškianti pykinimu, vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmu, bendru negalavimu, nedideliu karščiavimu. Ši liga dar kitaip vadinama suaugusiųjų virusiniu gastroenteritu, epideminiu virusiniu gastroenteritu, virusine diarėja, žiemos vėmimo liga.

Rotavirusinis enteritas – tai rotavirusų sukelta žarnyno infekcija, pasireiškianti vėmimu, karščiavimu, viduriavimu, bendra organizmo intoksikacija. Šiai infekcijai būdingas sezoniškumas, pasireiškiantis sergamumo pakilimu šaltuoju metų laiku. Lietuvoje sergamumo padidėjimas kasmet pastebimas gruodžio–balandžio mėnesiais.