Veterinarijos profesorius Linas Daugnora iš Kauno jau ne vieną dešimtmetį darbuojasi su Klaipėdos universiteto archeologais. Mokslininkas pagal rastus kaulus padeda nustatyti, kokių gyvūnų gausu buvo mūsų krašte priešistoriniais laikais.

Kaulai – kiekvienoje gyvenvietėje

Visose senovinėse gyvenvietėse be išimties archeologai randa naminių, laukinių gyvulių bei gyvūnų, taip pat paukščių ir žuvų kaulų. Jie padeda nustatyti, kuo maitinosi mūsų protėviai.

„Aišku, viskas prasidėjo nuo medžioklės. Žmonės medžiojo visus kanopinius žvėris, paskui pradėjo auginti gyvulius“, – pasakojo prof. habil. dr. L.Daugnora.

Profesoriaus teigimu, senaisiais laikais žmonių ūkiuose vyravo galvijai ir kiaulės. Vėlyvojo neolito, bronzos amžiuose jau randama avių ir ožkų kaulų, šie gyvūnai su dalimi žmonių į dabartinę Lietuvos teritoriją atkeliavo iš kitur.

Karvės dydis kaip šuns

Kaulus tyrinėjantis mokslininkas pastebi, kad gyvūnų ūgis ir svoris per šimtmečius keitėsi. Viduramžiais gyvuliai buvo labai maži – žmonės juos prastai šėrė, nes maistas buvo labai sunkiai sukaupiamas ir paruošiamas.

„Prieš 800–1000 metų karvės buvo maždaug metro ūgio, tokios kaip koks ketverių metų dogas. Viskas priklausė nuo mitybos“, – pasakojo mokslininkas. Tyrinėtojų teigimu, tuo metu laukiniai gyvūnai buvo maždaug trečdaliu stambesni nei naminiai.

Senosiose gyvenvietėse archeologai randa arklių, kurie buvo laidojami kartu su žmonėmis, kaulų. Spėjama, anais laikais jie buvę labai gerbiami. Tačiau yra versijų, kad, be arklių, Lietuvoje kultinę prasmę turėjo ir kiti gyvūnai.

Profesoriaus teigimu, kartu su arkliais buvo laidojami šunys ir ožkos, bet esą tai gana reti atvejai.

Atradimų džiaugsmas

Tyrinėjant gyvūnų kaulus nesunkiai galima nustatyti ne tik kuo maitinosi tuomečiai žmonės, bet ir kokie gyviai tam tikru laikotarpiu čia gyveno.

„Kadaise labai džiaugiausi, kai Klaipėdos pilyje suradome XV–XVI a. eršketo kaulines plokšteles. Tai rodo, kad tuo metu Baltijos jūroje plaukiojo gana dideli eršketai ir jų buvo daug“, – prisiminė L.Daugnora.

Mokslininkas prisiminė dar vieną įdomų atradimą – gauruotojo raganosio kaukolę. Ji esą dar iš tų laikų, kai Lietuvos teritorijoje žmonės negyveno. Nustatyta, kad gauruotieji raganosiai čia gyveno tarp 45 tūkst. ir 20 tūkst. metų prieš mūsų erą. Profesorius pabrėžė, kad pajūryje randama gana daug ir mamutų kaulų. Paskutinį kartą jų aptikta prieš mėnesį.