Klaipėdos valdžia pasiryžo skelbti kovą prieš savo atžalas į uostamiesčio darželius užrašiusius, tačiau jų ten nevedančius tėvus. Gimdytojų atsakingumą ketinama ugdyti abonentiniais mokesčiais ir naikinamomis lengvatomis.

Nelanko pusė užsirašiusiųjų

Klaipėdoje šiuo metu yra per 700 vaikų, norinčių lankyti darželį, tačiau į juos nepatenkančių, nes nėra laisvų vietų. Todėl savivaldybėje ir buvo sudaryta speciali darbo grupė, kuriai buvo pavesta ieškoti būdų, kaip šią problemą spręsti.

Darbo grupė, kuriai vadovavo Klaipėdos savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė, nustatė, jog uostamiesčio darželiuose yra daugybė tik teoriškai, o ne realiai užimtų vietų, tad eilių patekti į juos galėtų ir nebūti.

„Situacija tokia, kad apie 50 proc. vaikų, kurie yra užrašyti į darželius, jų nelanko. Kitaip tariant, jei grupėje turi būti 20 darželinukų, tai joje kasdien vidutiniškai būna 10-12 vaikų. Iš viso Klaipėdos ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra apie 450 grupių. Jei į kiekvieną jų leistume papildomai priimti po du vaikus, eilių nebeliktų“, - skaičiavo N.Laužikienė.

Tačiau egzistuoja higienos norma, kurioje nustatyta, kad ikimokyklinukų grupėse teoriškai negali būti daugiau nei 20 vaikų. „Šios higienos normos kol kas neketinam keisti, todėl patys ir ieškojome būdų, kaip spręsti problemą“, - pabrėžė N.Laužikienė.

Leis neateiti 4-5 dienas

Ji konstatavo, jog šiuo metu Klaipėdoje galiojanti darželių lankymo ir mokesčių už juos tvarka ir pernelyg liberali. Pavyzdžiui, vaikas be pateisinamos priežasties į ikimokyklinio ugdymo įstaigą gali būti neatvedamas net pusę dienų, kai privalo darželį lankyti.

„Tuo ir naudojasi mamos, kurios yra motinystės atostogose, augina mažą vaikelį ir gauna motinystės išmoką, o sykiu prižiūri ir jau šiek tiek ūgtelėjusias atžalas, kurias yra užrašiusios į darželius. Taip vieta užimama, bet ji realiai laisva. Yra daugybė ir kitų priežasčių, dėl kurių tėvai neveda savo vaikų į darželius, nors turi juose vietą. Ir tos priežastys nepateisinamos“, - teigė N.Laužikienė.

Todėl darbo grupė nusprendė, kad reikia gretinti tokią tvarką ir nustatyti, kad vaikai be pateisinamos priežasties darželio gali nelankyti tik 20 proc. per mėnesį lankytinų dienų. Kitaip tariant, be pateisinamos priežasties galima vaiko į darželį nevesti keturias ar penkias dienas per mėnesį. „Jei šis skaičius bus viršytas, įstaigos turėtų vienašališkai nutraukti sutartį su tėvais ir į atsilaisvinusią vietą priimti kitą vaiką, kuris laukia eilėje“, - aiškino N.Laužikienė.

Mokestis bus fiksuotas

Dar vienas būdas, kuris esą priverstų tėvus vesti savo vaikus į darželį, o ne vietą užimti tik teoriškai – mokesčiai.

Darželiuose dabar renkami trijų rūšių įmokos: už maisto produktus, už maisto gaminimą ir už ugdymą. Pastarasis yra abonentinis ir siekia 13 litų per mėnesį.

Kiti du mokesčiai paskaičiuojami pagal tai, kiek dienų vaikas per mėnesį lankė darželį. Įkainis už maisto gaminimą yra 1,6 lito per dieną. „Šie surinkti mokesčiai yra skiriami mokėti atlyginimus virėjams. Jos dirba tiek pat, nepriklausomai nuo to, ar į grupę atėjo 20, ar 10 vaikų. Puodą reikia maišyti tokį patį, atlyginimą taip pat mokėti tokį patį. Todėl logiška ir socialiai teisinga, kad yra mokestis už maisto gaminimą būtų fiksuotas“, - darbo grupės išvadas citavo N.Laužikienė.

Jei politikai pritartų ir mokestis už maisto gaminimą taptų abonentiniu, jis per mėnesį siektų 33,6 lito. „Pabrėžtina, kad jei tėvai savo atžalas sąžiningai veda į darželį kiekvieną dieną, mokestis jiems nedidėja. Pinigų daugiau turės sumokėti tie, kurie yra linkę piktnaudžiauti ir vaikų į darželį nevesti be pateisinamos priežasties“, - tvirtino Ugdymo ir kultūros departamento direktorė.

Mokesčio už maisto produktus siūloma nekeisti. Jis šiuo metu vidutiniškai siekia 7,76 lito per dieną.

Suskaičiuota, kad dėl to, jog tėvai, kurie vaikų neveda į darželius, nors ir užima vietą, už tas dienas nemoka mokesčių, į miesto biudžetą per metus nesurenkama apie 3,5 mln. litų.

Tėvų už darželius sumokėtų mokesčių dydis per metus siekia per 8 mln. litų. 

Lengvatos – kas penktam

„Manome, jog tikrai neetiška, kad 700 vaikų laukia eilės patekti į darželius, kai juose realiai yra laisvų vietų. Todėl tvarką ikimokyklinio ugdymo įstaigose pirmiausia reikia griežtinti ne dėl pinigų, kad jų surinktume daugiau, o todėl, kad nebeliktų laukiančiųjų patekti į ikimokyklines ugdymo įstaigas eilių“, - pabrėžė N.Laužikienė.

Valdininkai taip pat peržiūrėjo ir į darželius vaikus vedantiems tėvams taikomas mokesčių lengvatas ir dalį jų siūlo panaikinti.

„Vyriausybė birželį panaikino savo ankstesnį nutarimą, kuriame buvo numatyta, kokiems tėvams galima teikti 50 proc. dydžio mokesčių už darželius lengvatas. Kadangi nutarimas panaikintas, savivaldybės pačios gali nuspręsti, kuriems tėvams palengvinti mokesčių naštą miesto biudžeto sąskaita“, - teigė Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė.

Dabar 50 proc. mažiau už darželį gali mokėti tie tėvai, kurie yra vieniši, šeimoms, kurių vienas tėvų atlieka tikrąją karinę tarnybą. Lengvata taikoma ir daugiavaikėms šeimoms, moksleivių ar studentų šeimoms, kurių vienas tėvų mokosi dieniniame skyriuje, sunkioje materialinėje padėtyje atsidūrusioms šeimoms ir toms, kurios augina specialiųjų poreikių turinčius vaikus.

Lengvatos miesto biudžetui per metus kainuoja apie 1,2 mln. litų, nes jomis naudojasi kas penkto į darželį einančio vaiko tėvai.

Peržiūrėjusi lengvatų sistemą, savivaldybės administracija politikams siūlys pritarti, jog 50 proc. mažiau už darželį reikėtų mokėti tik studentų šeimoms ir gimdytojams, atsidūrusiems sunkioje materialinėje padėtyje.

Visiškai už darželį siūlome leisti nemokėti tiems tėvams, kurie gauna socialinę pašalpą.

Visi šie pokyčiai ikimokyklinėse įstaigose, jei jiems pritars taryba, turėtų įsigalioti nuo kitų metų pradžios.