Jau keletą metų klaipėdiečiai savo sąskaitose stebi mažėjančias išlaidas už šildymą. Viena iš šilumos pigimo priežasčių yra ta, kad uostamiesčiui centralizuotos šilumos tiekimą užtikrinanti bendrovė „Klaipėdos energija“ nuo 2015 m. pasistatė 6 biokuro katilus. Kadangi biokuras yra kelis kartus pigesnis už gamtines dujas, šilumos kaina uostamiestyje mažėja.

Tačiau kai lauke smarkiai atšąla, Klaipėdoje nebepakanka šilumos, pagamintos iš biokuro, ir tos šilumos energijos, kurią miestui tiekia nepriklausomi šilumos gamintojai. Tokiais atvejais „Klaipėdos energija“ savo katilinėse užkuria rezervinius dujinius katilus ir trūkstamą šilumą gamina degindama brangias gamtines dujas. To pasekmė – didesni mokesčiai visiems bendrovės klientams.

Tobulindama šilumos gamybos procesus „Klaipėdos energija“ rado dar vieną galimybę sumažinti dujų vartojimą – uostamiesčio bendrovė pirmoji šalyje statys akumuliacinę talpą, kurioje bus kaupiamas karštas vanduo, pagamintas iš pigesnio kuro.

„Akumuliacinės talpos gana populiarios Skandinavijos šalių energetikos įmonėse. Taupymo principas paprastas: pagaminę karštą vandenį naktį, kai šilumos vartojimas minimalus, laikysime jį sandariai izoliuotoje talpoje, o atsiradus poreikiui per rytinius ir vakarinius vartojimo pikus iš rezervuaro grąžinsime į šilumos tiekimo ciklą. Taip sumažinsime tiek gamtinių dujų vartojimą, tiek gamybinius nuostolius. Mat dažnai užkuriant ar gesinant katilus trumpėja jų eksploatacijos laikas, didėja kuro sąnaudos, o kol pasiekiamas katilo darbinis režimas, ženkliai pakyla taršos išmetimai“, – techninius aspektus aiškino Antanas Katinas, „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius.

Be abejo, pagrindinis tikslas yra ekonominis – dalį brangesnio iškastinio kuro pakeisti pigesniu atsinaujinančiu ištekliu – biokuru.

Galimybių studiją atlikę mokslininkai nustatė, kad bendrovei pakaktų pagrindiniame padalinyje – Šilutės plente esančioje katilinėje – pastatyti 3 000 m³ akumuliacinę talpą. Tokiu atveju vien šilumos gamybai naudojamų gamtinių dujų sutaupytas kiekis sudarytų virš 15 000 megavatvalandžių (MWh) per metus.

Ekologiniu aspektu akumuliacinė talpa padėtų mažinti šiltnamio efektą.

Kasmet į atmosferą būtų išmetama virš 2 900 tonų mažiau anglies dvideginio (CO2). Preliminariai 3 000 m³ talpos rezervuaro įrengimas gali kainuoti apie 600 tūkst. eurų, bet galutinė kaina paaiškės viešo konkurso metu.

Studijos autoriai pažymi, kad net skaičiuojat maksimalią kainą investicija atsipirktų per 3–4 metus, o tokios akumuliacinės talpos naudojamos 40 metų.

„Be abejo, pagrindinis tikslas yra ekonominis – dalį brangesnio iškastinio kuro pakeisti pigesniu atsinaujinančiu ištekliu – biokuru. O tarp netiesioginių naudų taip pat verta paminėti, kad talpos įrengimas padidins visos sistemos patikimumą. Tinklų avarijos atveju akumuliacinėje talpoje bus sukauptas pakankamas karšto vandens kiekis išlaikyti sistemos veiksnumą, kol būtų likviduojama gedimo priežastis“, – sakė A. Katinas.

„Klaipėdos energija“ šio projekto finansavimui pateikė paraišką Aplinkos projektų valdymo agentūrai ir gavo patvirtinimą, kad bus koofinansuojama iki 30 proc. akumuliacinės talpos įrengimo išlaidų. Statybos darbus ir rezervuaro eksploataciją planuojama pradėti 2021 m.