Klaipėdos etnokultūros centre – pokalbis apie likimo ir mirties sampratą folklore

  • Teksto dydis:

Septintąjį Vėlinių aštuondienio vakarą uostamiesčio Etnokultūros centras kviečia praleisti dviejų mokslininkų draugijoje – kalbantis apie likimo ir mirties sampratą lietuvių folklore.

Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) ketvirtadienį 18 val. viešnią iš Vilniaus dr. Radvilę Racėnaitę kalbins prof. dr. Rimantas Balsys. „Žmogaus likimo ir mirties samprata lietuvių folklore“ – taip pavadinta 2012 m. išleista dr. R.Racėnaitės monografija, dedikuota jos seseriai rašytojai Jurgai Ivanauskaitei, kuri autorę ir įkvėpė pradėti domėtis Rytų šalių religija, o vėliau – ir lietuvių mitologija, tautosaka.

Išmanyti, kaip likimas ir mirtis traktuojami folklore (lietuvių mitologinėse, etimologinėse sakmėse, padavimuose) verta dėl daugelio priežasčių. Tai įdomu, nes nemaža dalis pateiktų duomenų apie likimą ir mirtį yra intriguojantys ar net stulbinantys. Sužinome, kaip pagrindiniai egzistenciniai klausimai buvo sprendžiami tradicinėje kaimo bendruomenėje. Šios žinios gali padėti geriau suvokti savąją lietuviškąją tapatybę. Prof. Gražinos Skabeikytės-Kazlauskienės teigimu, etninės kultūros studijomis paremtas žmonių požiūrio į likimą ir mirtį pažinimas yra aktualus ir skatintinas, nes tautosakos kūriniai, kuriuose atsiskleidžia likimo ir mirties supratimo aspektai, išreiškia liaudiškąją būties filosofiją.

Pati dr. R.Racėnaitė šmaikštavo „prisipratinusi mirtį“, nes teko ilgai su šia tema gyventi ir susigyventi. Apie „prisijaukintą mirtį“ bus galima pasiklausyti šį ketvirtadienio vakarą. Tai dar vienas klaipėdiečių projekto „Etnoreidas“, kurį iš dalies finansuoja Kultūros ministerija, renginys.

Įėjimas – laisvas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių