Prevencija gelbsti gyvybes
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, šiemet visoje Lietuvoje jau nuskendo 46 žmonės.
Vien birželį vanduo nusinešė 14 gyvybių, o dar 15 skendusiųjų pavyko išgelbėti.
Nors Lietuvoje skendimų statistika išlieka skaudi, Klaipėdos paplūdimiuose šiemet kol kas pavyko išvengti tragedijų.
„Klaipėdos paplūdimių“ gelbėtojų vadovas Aleksandras Siakki teigė, kad jūroje neužfiksuotas nė vienas skendimas.
„Gelbėtojai dirba prevenciškai, todėl pavyksta užkirsti tam kelią“, – mano A. Siakki.
Šiemet Pasaulinė skendimo prevencijos diena sutampa su viena didžiausių vasaros švenčių uostamiestyje – Jūros švente.
Tikimasi, kad savaitgalį prie jūros ir Dangės upės suplūs tūkstančiai žmonių, todėl gelbėtojai ragina neprarasti budrumo ir laikytis saugaus elgesio prie vandens taisyklių.
Pasiruošimas Jūros šventei
Pasak Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo skyriaus viršininko Kęstučio Sadauskio, didžiausio žmonių antplūdžio dienomis budės daugiau ugniagesių gelbėtojų.
„Kiek įmanoma didinsime pajėgas, kad Jūros šventės metu budėtų daugiau ugniagesių gelbėtojų. Prie kai kurių renginių budės ir mūsų specialistai, kurie prireikus galės nedelsdami reaguoti“, – teigė K. Sadauskis.
Pajėgų valdymo skyriaus viršininkas ragino šventės dalyvius netrukdyti skubančioms specialiosioms tarnyboms.
„Jeigu matote jas skubančias, būtina joms užleisti kelią. Didelė žmonių minia gerokai apsunkina galimybes greitai pasiekti nelaimės vietą“, – pabrėžė pašnekovas.
Jūra yra gerokai klastingesnė, ir pavojų ne visada pavyksta atpažinti laiku.
Būtina paisyti nurodymų
Kalbėdamas apie saugumą prie vandens, K. Sadauskis priminė, kad prie Dangės upės reikėtų būti itin atidiems, o pajūryje – besąlygiškai laikytis gelbėtojų nurodymų.
„Paplūdimiuose būtina stebėti gelbėtojų nurodymus ir vėliavas. Jeigu iškelta raudona vėliava, į jūrą eiti negalima“, – priminė K. Sadauskis.
Pasak Pajėgų valdymo skyriaus viršininko, viena dažniausių nelaimių prie vandens priežasčių išlieka alkoholio vartojimas.
„Neblaivumas yra vienas ryškiausių rizikos veiksnių. Kiek rodo statistika, dauguma jūroje nuskendusių žmonių buvo neblaivūs“, – pažymėjo K. Sadauskis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad į pajūrį atvykstantys žmonės ne visada įvertina Baltijos jūros keliamus pavojus.
„Pastebime, kad iš kitų Lietuvos regionų atvykę žmonės ne visada suvokia, kokius pavojus gali kelti jūra. Jie yra pripratę prie upių ar ežerų, todėl neįvertina, kad jūra yra gerokai klastingesnė, ir pavojų ne visada pavyksta atpažinti laiku“, – teigė K. Sadauskis.
Naujausi komentarai