Kaliningrado srityje, kur gyveno prūsų protėviai, prasidėjo grandiozinės statybos. Rusija skyrė didžiules lėšas archeologiniams tyrimams šiose vietose.

Apie tai, kokio, Lietuvos archeologams sunkiai suvokiamo, masto kasinėjimus Sambijos pusiasalyje prieš keletą metų atliko rusų tyrinėtojai ir kaip šią medžiagą apibendrino jau dienos šviesą išvydusiuose leidiniuose, Klaipėdos istorikų bei praeitimi besidominčiųjų bendruomenė turėjo progą susipažinti ketvirtadienį.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje vyko renginys „Praeities išsaugojimas ateičiai“.

Tiems, kam yra įdomi baltų praeitis, būtų išgirdę daug įdomaus.

Rusijos mokslų akademijos, Archeologijos instituto mokslo darbuotojas daktaras Aleksandras Chochlovas ir Kaliningrado istorijos ir meno muziejaus archeologijos sektoriaus vyresnysis mokslo darbuotojas Konstantinas Skvorcovas pasakojo apie prieš kelerius metus vykdytas ekspedicijas prūsų gyventose žemėse.

Teritorijoje, kur yra gausybė praeitis paminklų (kapinynų bei senovės gyvenviečių) Rusijos Federacijos valdžios buvo suplanuota tiesti greitkelį, kloti dujotiekį bei statyti kitus grandiozinius statinius. Prieš prasidedant šiems darbams į sritį buvo pasiųsta didžiulė archeologų ekspedicija.

Lietuvos archeologai, per kasinėjimų sezoną iškasinėjantys vos iki 100 kvadratinių metrų, galėjo pavydėti kolegoms, kuriems teko tirti 35 paminklus, kurių kiekvieno ištyrinėta teritorija siekė per tūkstantį kvadratinių metrų. Per šešerius metus sukaupta apie 70 tūks. vien keramikos, didžiuliai kiekiai kitų radinių.

Sambijos pusiasalyje dirbo 8 ekspedicijos, jose dalyvavo apie 400 žmonių, kurie buvo padalinti į 12 būrių.

Praėjo vos pora metų po kasinėjimų ir K.Skvorcovas išleido dviejų tomų veikalą apie atliktą darbą Mitino arba Štantau kapinyne. Archeologas Gintautas Zabiela pavadino monografiją unikalia. Stebėdamasis ne tik archeologo darbo mastais ir tempais, bet ir pažymėdamas leidinio „Mitino kapinynas V–XIV a.“ išliekamąją vertę.

Mokslininkai iš Rusijos pristatė Klaipėdos istorikų bendruomenei ir tęstinį Kaliningrado istorijos ir meno muziejaus leidinį „Germania-Sarmatia“.

K.Skvorcovo moksliniai interesai apima Senosios Prūsijos istoriją, romėniškąjį ir tautų kraustymosi laikotarpius rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, jis domisi ordino laikų pilių įtvirtinimais.

Retą progą pakalbinti šiuos mokslininkus, pačiupinėti ir pavartyti jų išleistas knygas nebuvo kam. Į renginį atėjo vos keli Klaipėdos universiteto studentai, tačiau jie neturėjo klausimų.

Istorijos mokytojų bei kitų praeities mylėtojų renginys taip pat nesulaukė. Vakaruose graibstomi mokslininkai maloniai bendravo tik su keliais į susitikimą atėjusiais kolegomis klaipėdiečiais.