Šv. Martyno dieną, lapkričio 11-ąją, eisenos su šviečiančiais žibintais užgimė Vokietijoje, kur ši rudens šventė turi senas tradicijas.

Šv. Martynas – IV a. Italijoje gyvenęs vyskupas, pasižymėjęs gailestingumo darbais, ypač neturtėlių šalpa.

Klaipėdos vokiečių bendrija šią gražią tradiciją 2009 m. pasiūlė įgyvendinti ir Klaipėdoje.

Mažųjų klaipėdiečių eisena kasmet tądien sutemus judėdavo miesto gatvėmis.

Vaikams papasakota legenda apie tai, kaip šv. Martynas per šalčius pasidalijo apsiaustu su vargeta.

Vėliau paprastai būdavo sveikinami varduvininkai, nes tarp mažųjų klaipėdiečių Martynų yra gana daug.

Šiemet vis dėlto masinių eitynių Klaipėdoje nebus.

"Dėl pandemijos nenorėjome rengti masinių eitynių, nes per blogą orą visada susirinkdavome patalpoje, vaidindavome spektaklį, vaišindavomės arbata. Dabar gi patalpoje galima būti tik su galimybių pasais. Ne visi jį turi, todėl nusprendėme atsisakyti didelės eisenos, bet Martynas su spektakliu apsilankys pas J.Zudermano gimnazijos pradinukus, "Universa via" mokyklos mokinius, pradžiugins vaikus evangelikų liuteronų bažnyčioje po mišių", – pasakojo Klaipėdos vokiečių bendrijos kultūros projektų vadovė Rasa Miuller.

Nuo seno Šv. Martyno diena buvo pirmiausia vaikų šventė, nes šią dieną baigdavosi žemės ūkio samdinių samdos laikas.

Šeimininkai su samdiniais stengdavosi kuo geriau atsiskaityti, surengdami ypatingas vaišes, kurių pagrindiniu patiekalu tapdavo kepta žąsis.

Po šios šventės augesni vaikai galėdavo ruoštis į mokyklą. Lietuvoje, kaip ir kituose Europos kraštuose, lapkričio 11-oji buvo galutinis įvairių mokesčių sumokėjimo terminas.

Seniau žmonės iš Martyno dienos orų spręsdavo, koks oras būsiąs per Kalėdas.

Žmonės anksčiau sakydavo: "Jei Martynas su ledu, tai Kalėdos – su bradu (purvu), jei Martynas su bradu, tai – Kalėdos su ledu". "Martyns – ant ledo, Kalėdos – ant vandenio".

Kalbėta, jeigu lapkričio 11-ąją – giedra, tai būsianti labai šalta žiema.