Klaipėdos krašto 100-metyje pasigesta uosto

Lietuvos valdžia dar kartą tarsi įrodo, kad Klaipėdos uostas ir jūriniai akcentai jai nėra svarbūs.

Uosto tarsi ir neatgavo

Kitų metų pradžioje bus švenčiamas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metis. Mūsų šaliai jis itin svarbus, nes kartu su Klaipėdos kraštu ji atgavo Klaipėdos uostą.

Tarpukario laikotarpiu Klaipėdos uostas tapo įkvėpimo šaltiniu kurti nacionalinį laivyną, skatino tautinį jūrinį atgimimą. Uostas tapo pavyzdžiu prieškaryje kuriant pramonę, sandėlius, transporto arterijas – kelius, geležinkelius. Į uostą investavo tiek valstybė, tiek lietuviškos korporacijos.

Netgi sovietmečiu Klaipėdos uostas buvo traukos centras. Jaunimas iš visos Lietuvos vyko į Klaipėdą, kad įsidarbintų uoste, pakliūtų į tuo metu itin gausų žvejybos laivyną.

Ir po nepriklausomybės atkūrimo Klaipėdos uostas tapo šalies ekonominiu varikliu. Jis padėjo Lietuvos verslams sėkmingai persiorientuoti nuo prekių eksporto ir importo iš Rytų į Vakarus.

Vertė: kartu su Klaipėdos kraštu Lietuva atgavo ir Klaipėdos uostą, kurio vaizdas čia užfiksuotas 1915 m. "Jūros" archyvo nuotr.

Žinybinio lygio planas

Ir Klaipėdos kraštas, ir Klaipėdos uostas 2023 m. minės atgavimo 100-metį. Klaipėdos krašto atgavimą žadama švęsti vyriausybiniu lygiu. Šiuo metu kuriamas, o iš esmės jau sukurtas ir Vyriausybei teikiamas tvirtinti Klaipėdos krašto atgavimo 100-mečio minėjimo planas.

Į jo minėjimą įtrauktos Klaipėdos krašto savivaldybės, kurių bent lopinėlis teritorijos buvo susijęs su Klaipėdos kraštu, kultūros ir pramogų centrai, muziejai, Klaipėdos universitetas, etninės kultūros organizacijos, netgi gyventojų genocido ir rezistencijos centrai. Tačiau bene labiausiai pasigendama Klaipėdos uosto ir su juo susijusių jūrinių organizacijų.

Gal taip nutiko todėl, kad Klaipėdos krašto 100-mečio minėjimo organizatorius yra vien Kultūros ministerija? Jau ne pirmą kartą Lietuvoje šaliai reikšmingi reikalai tarsi sumenkinami iki žinybinio lygio.

Skurdokai žvelgiant iš Vilniaus tolybių atrodo Klaipėdos kraštas be pagrindinių jo vertybių – jūros, uosto, jūrininkų, jūrinės kultūros ženklų.

Užmiršta ir Kuršių nerija

Klaipėdos krašto prijungimo 100-mečio minėjime per visas savivaldybes, organizacijas numatytos 35 priemonės. Tai informaciniai stendai, pašto ženklai, monetos, paminklai, dokumentiniai filmai, parodos, minėjimai, aukų pagerbimai, naktinis žygis, konferencijos, skautų suvažiavimas, paskaitų ciklai, mobilios aplikacijos.

Atrodytų, kokia nuobodybė, pagal vieną ir tą patį kurpalį sukurta ne prijungimą prie Lietuvos mininčiame Klaipėdos krašte, o Vilniuje, valdininkų kabinetuose.

Trūksta paties Klaipėdos krašto išskirtinumo. Jis kitoks nei visa Lietuva – su jūra, uostu, Kuršių mariomis, Kuršių nerija. Nustebino ne tik tai, kad Klaipėdos krašto prijungimo 100-mečio maratone nėra ne tik Klaipėdos uosto, bet ir Kuršių nerijos. Į programą įtraukta Palanga, Tauragės rajonas, kurių teritorijoje yra trupinėliai Klaipėdos krašto, bet joje neminima Neringos savivaldybė.

Klaipėdos krašto jūriniam identitetui apibrėžti pagal planuojamą Vyriausybės patvirtintą planą numatytas tik vienas Lietuvos jūrų muziejaus renginys-projektas – "1935–1940 m. Lietuvos karinio laivyno kardo sugrąžinimas". Pagal jį būtų atkurtas ir pristatytas visuomenei 1923 m. sukakčiai dedikuotas paradinis Lietuvos karo laivyno ginklas – jūrų karininko kardas.

Skurdokai žvelgiant iš Vilniaus tolybių atrodo Klaipėdos kraštas be pagrindinių jo vertybių – jūros, uosto, jūrininkų, jūrinės kultūros ženklų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

O 4 Lietuvos laivynų

O 4 Lietuvos laivynų portretas
nepasigesta?

Vilkas Larsenas

Vilkas Larsenas portretas
Vilniaus kurmiams, uostas-tai tik pinigai ir gelezinkeliai... :D
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių