Užduotis – ieškoti mylinčių šeimų mažyliams

Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose – Kalėdų stebuklo laukimo metas. Ko paprašyti Kalėdų Senelio – dviračio ar mamos ir tėčio? Kone kiekviena iš šiuo metu čia gyvenančių širdučių jau patyrė skausmą, netektį, išdavystės jausmą.

Įvaikino 28 mažylius

"Turime mes visokių bėdų – ir ligų, ir sudėtingesnių problemų. Be to, juk mūsų gyventojai tokie mažučiai. Čia gyvena vaikai nuo gimimo iki 7 metų. Jų širdutės juk tokios trapios. Kiekvienas mažylis – su savo istorija", – pasakojo Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorė Aušra Nikolajevienė.

Kūdikių namuose šiuo metu gyvena 53 vaikai. Į šią įstaigą jie pateko dėl įvairių priežasčių – šeimose buvo girtaujama, tėvai vartojo narkotikus, smurtavo, neprižiūrėjo vaikų.

Kiti mažyliai šeimų neteko, nes tiesiog nebeliko namų. Neseniai du vaikučiai čia atvežti, nes tėvai nusprendė, kad namuose yra per mažai vietos. Du iš trijų augintų atžalų jie atidavė į vaikų namus.

"Negaliu nieko smerkti. Mes juk tik tarpinė stotelė, tačiau turime būti tvirtovė savo augintiniams. Biologinei šeimai visuomet bus pirmenybė, tačiau, atiduoti ar ne, sprendžiame ne mes. Mūsų užduotis – ieškoti mažyliams namų, juos mylinčių šeimų", – kalbėjo A.Nikolajevienė.

12 vaikų buvo grąžinta į biologines šeimas, 8 vaikai – įvaikinti lietuvių šeimų, 5 mažylius įsivaikino užsieniečių šeimos, 1 vaikas šiuo metu yra paimtas globoti.

"Šis darbas suteikia neįkainojamų dalykų. Kaip galima apsakyti jausmą, kai matai mažo vaiko tiesiamas rankas į naujuosius jo tėvus? Ar gali likti abejingas matydamas tėvų jausmus? Žinoma, iki šios akimirkos einama ilgai ir sunkiai. Tačiau tai viską atperka", – kalbėjo moteris.

Ieško šaknų

Metus įstaigai vadovaujanti A.Nikolajevienė tikino stebėjusi jau daugybę sėkmės istorijų.

"Šiais metais sulaukėme įtėvių iš Australijos. Labai skaudu išlydėti vaiką į tokią tolybę, tačiau kartu ir džiaugiamės. Mažylius įvaikino ispanų šeima, labai pasiturintys italai, taip pat amerikiečiai įsivaikino vieną mažylį", – pasakojo kūdikių namų vadovė.

Tačiau Giruliuose įsikūrusių namų duris praveria ne tik potencialūs įtėviai. Šiais metais buvo sulaukta ir kitokių svečių.

"Kreipėsi 54 metus Vokietijoje gyvenanti moteris, kuri į kūdikių namus pateko vos trijų mėnesių. Ji norėjo sužinoti savo tikrąją pavardę. Vartėme archyvus, ieškojome duomenų. Moteris prisipažino, kad ji nori žinoti, kas ji yra iš tikrųjų", – tikino direktorė.

Prieš keletą metų į Jungtines Amerikos Valstijas išvykę gyventi brolis su seserimi, dabar jau gerokai paaugę, šią vasarą atvyko į Girulius.

"Jie vaikščiojo ir džiaugėsi prisimindami klases, auklėtojas, stebėjo aplinką. Buvo tiek juoko ir džiaugsmo, apsikabinimų. Kitas berniukas atvyko iš Prancūzijos apžiūrėti vaikų namų, kuriuose kažkada gyveno. Reikėjo pamatyti, kaip jis džiaugėsi išvydęs seną kėdutę, ant kurios būdamas mažas sėdėjo. Kaip jis glostė seną, apsilupinėjusį daiktą, tai juk jo gyvenimo istorijos dalis ", – prisiminimais dalijosi moteris.

A.Nikolajevienė tikino, kad tik patys tėvai gali nuspręsti, ar bus vaikui atskleista jo tikroji praeitis.

"Anksčiau tai buvo stigmatizuojama, įvaikinimas buvo slepiamas. Stengiamės keisti šį požiūrį. O ir mūsų namus bandome paversti šeimos namais", – kalbėjo vadovė.

Emocijų – į turgų

Vaikų namų direktorė pripažino, kad vaikų namai niekada neatstos šeimos, tačiau savo ugdytinius moko visko, ko vaikas išmoksta šeimoje.

"Mūsų vaikučiai juk neturi tokių galimybių, kaip šeimoje augantys. Todėl mums net kelionė į daržovių turgų ar prekybos centrą yra didžiulis įvykis. O galimybė aplankyti koncertą – didžiausia šventė. Mūsų vaikai nesimuisto kaip kiti, laukdami spektaklio pradžios. Tai juk toks stiprus įspūdis, jie laukia tokių švenčių kaip didžiausio stebuklo", – pasakojo A.Nikolajevienė.

Vaikų namų gyventojai dažnai sutinkami įvairiose miesto vietose. Nė karto nė vienas klaipėdietis neužgavo ir neatstūmė vorele lyg žąsiukų miesto gatvėmis žingsniuojančių mažylių.