Kiekvienas viešųjų erdvių tvarkymo klausimas neretai sukelia visuomenės nepasitenkinimą ir audringų diskusijų.

Esą būtent todėl šiuo savo darbu M.Daukšys ir siekia nubrėžti tam tikras gaires, kaip aplinka mieste turėtų atrodyti. Architektas ketina pateikti rekomendacijas, kad ateityje projektuotojai ar privatūs investuotojai, kurie norėtų prisidėti tvarkant viešąją erdvę, turėtų kuo remtis ir bent jau žinotų kryptį, kaip Klaipėda turi atrodyti.

Anot architekto, reikia apsispręsti, ar norima uostamiestyje statyti puošnius dekoruotus šviestuvus, ar norima išlaikyti lakonišką skandinavišką, o gal – prūsišką stilių.

"Kol kas atlikome istorinės miesto dalies apšvietimo raidos analizę, kaip Klaipėdoje atrodė apšvietimo žibintai, kokie buvo naudojami. Apibrėžėme techninius parametrus – šviesos naudojimo gerąją ir blogąją praktikas, spalvinės temperatūros teigiamus ir neigiamus aspektus. Išanalizavome Klaipėdos miesto centro erdvinę struktūrą, kurios gatvės yra svarbios nakties ekonomikai, kurios ne, kur yra svarbios jungtys, praėjimai, tiltai, kuriuos reikia apšviesti", – dėstė architektas M.Daukšys.

Inventorizavus miesto erdves, dėliojama, kokie galėtų būti Klaipėdos apšvietimo siūlymai.

"Geltoną šviestuvų skleidžiamą šviesą senamiestyje bus siekiama išlaikyti, o šaltesnė spalva labiau tinka naujamiesčiui, juolab ji – taupesnė. Tačiau daugiausia diskusijų kelia pačių šviestuvų dizainas. Kiek jis turi remtis istorine ikonografija, kiek gali būti modernus ir šiuolaikiškas. Tos diskusijos dabar verda, bet dar niekas nėra nuspręsta. Kalbama ir apie tai, kad ateityje bus gražiai apšviesti svarbūs miestui pastatai", – pabrėžė M.Daukšys.

Tačiau esą kiekvienu konkrečiu atveju reikalingas projektas, ar pastatą apšviesti specialiais prožektoriais, ar galima, dėliojant gatvių apšvietimo stulpus, pastatą apšviesti ir be prožektorių.

Šiuo metu kaip tik ir rengiamos sąlygos, kaip ateityje turėtų nušvisti Klaipėdos senamiestis ir istorinė miesto dalis.