Klaipėdos savivaldybė kol kas neapsisprendė, kokį mokestį nuo kitų metų teks mokėti privačių žemės sklypų savininkams, tačiau spėjama, kad jis kils.

Mokestį skaičiuos nuo žemės vertės

Pasikeitus žemės mokesčio įstatymui, kiekvienoje savivaldybėje šis mokesti bus skirtingas.

Vilniaus valdžia jau nusprendė, kad žemės mokestį mieste kels nuo 3 iki 10 kartų.

„Mes dar neapsisprendėme, koks tas mokestis bus. Per balandžio mėnesį sudaryta darbo grupė turi parengti projektą, kurį tvirtins politikai“, – aiškino savivaldybės Finansų ir turto departamento direktorė Aldona Špučienė.

Iki šiol žemės savininkams buvo taikomas 1,5 proc. žemės kainos mokesčio tarifas. Nuo šiol įstatymas numatys plačias tarifo apskaičiavimo žirkles – 0,01 proc. iki 4 proc. žemės vertės.

„Įstatyme diferencijavimo kriterijai yra apibrėžti. Mokesčio tarifas priklausys nuo pagrindinės žemės naudojimo paskirties, nuo žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio ar net nuo žemės naudojimo ar nenaudojimo“, – tikino A.Špučienė.

Žemės mokesčio tarifas priklausys ir nuo sklypo dydžio.

„Tačiau bus atsižvelgta ir į mokesčio mokėtojo kategoriją, į socialinę padėtį“, – aiškino valdininkė.

Iš mokesčių – 970 tūkst. litų

Tačiau bene pagrindiniu rodikliu bus tai, kurioje Klaipėdos miesto dalyje yra sklypas.

„Mokestis bus skaičiuojamas nuo žemės vertės. Masinis sklypų vertinimas jau yra atliktas, sudaryti žemės verčių žemėlapiai. Reikės atsižvelgti į strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus. Turėsime įvertinti miesto perspektyvinius dalykus“, – tikino A.Špučienė

Pasak A.Špučienės, Klaipėdoje nėra daug privačių žemės sklypų savininkų, didžioji žemės dalis yra nuomojama iš valstybės.

„Per metus iš šio mokesčio į biudžetą surinkdavome apie 970 tūkst. litų. Tai nėra daug“, – aiškino savivaldybės Finansų ir turto departamento direktorė.

Skaudžiausiai šie pasikeitimai gali paliesti miesto pakraščiuose įsikūrusius privačių gyvenamųjų namų kvartalų gyventojus bei sodininkus.

Sodininkams – galvos skausmas

Didžiausią nerimą jaučia tie klaipėdiečiai, kurie mieste turi ne tik butus, bet ir sodo sklypus.

„Skaičiuojant mokestį galima atsižvelgti į žmogaus socialinę padėtį. Tačiau kaip teks diferencijuoti šį tarifą, turės apsispręsti politikai. Juk jei neturi iš ko mokėti, gali sodo neturėti“, – tikino A.Špučienė.

Iki šiol mokėdami po 1,5 proc. žemės kainos, gyventojai mokėjo kur kas mažesnį mokestį.

„Aš pati, turėdama 9 a sklypą, mokėdavau po 100 litų. O kaip bus dabar, nežinau. Tačiau įstatymu siekiama, kad žemė yra vertybė ir už ją turi būti mokami mokesčiai“, – prisipažino A.Špučienė.

Tačiau specialistė svarstė, kad didžiąją mokesčių dalį turėtų atnešti ne gyvenamoji, o pramoninė ar kitos paskirties žemė.

Pagal įstatymą savivaldybės taryba žemės mokesčio tarifus turi patvirtinti iki šių metų gruodžio 1 d.