Ryte į darbą skubantys klaipėdiečiai nustėrę žvalgosi į dangų – tiesiai ant jų galvų krenta nykštukai. Daugybė leisgyvių paukščių dvesia netoli Registrų centro Klaipėdos filialo ir kitose miesto vietose. Dėl jų likimo susirūpinę ir specialistai.

Nukanda galvas

Klaipėdietis Laurynas neteko amo, kai priešais jį šastelėjo paukštis. Vėliau vyras pastebėjo, kad krūvos nedidelių paukščiukų netoli Registrų centro, kuriame jis ir dirba, guli sukritę eilėmis. Dabar jis su kolegomis keliskart per dieną surenka nykštukus. Taip bandoma išgelbėti šiuos mažus sparnuočius.

Klaipėdiečiai pastebėjo, kad paukščių padaugėja sušvitus saulei.

"Tik saulė ima šviesti ir iškart atsiranda. Iki pietų baisu, kas darosi. Einame į lauką, surenkame paukščius ir sušildę paleidžiame. Tiesa, jau įsisuko keli katinai, kurie tyko ir dar leisgyviams sparnuočiams nukanda galvas. Jau yra atsiėdę. Čia kaip siaubo filme", – lyg juokais tarstelėjo pašnekovas.

Vis dėlto juokai čia menki, nes įvairių rūšių paukščiai, ekologų teigimu, pastaruoju metu sparčiai nyksta.

Klaipėdiečio Lauryno nupasakota situacija nesikeičia jau kuris laikas. Aiškinama, kad sparnuočiai šiuo metu intensyviai migruoja ir tiesiog nepastebi stiklinių pastatų ar langų. Į juos atsitrenkę paukščiai apsvaigę krenta žemyn.

Mieste tyko pavojai

Dėl beprasmės paukščių žūties sunerimę ekologai yra įsitikinę – patys žmonės turėtų elgtis atsakingiau ir ant stiklinių pastatų bei daugiabučių langų klijuoti įspėjančius lipdukus.

Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis jau daug metų bando gelbėti sparnuočius ir kitus ragina nebūti abejingus. Pasak jo, tai kasmetinė problema, ypač migracijos piko metu.

"Europoje piliečiai yra įstatymų įpareigoti atitinkamai ženklinti stiklus ir triukšmo sieneles, esančias palei kelius. Tiesiog reikia uždėti lipnias emblemas su plėšrūnų siluetais ar specialias žaliuzes. Juk paukštis – ne debilas, jis atsitrenkia tik todėl, kad nemato, kai nuo stiklo atsispindi dangus ir medžiai", – komentavo E.Paplauskis.

Ekologas šmaikštavo, kad kartą dėl nykštukų buvo neteisingai suprastas ir palaikytas kone bepročiu.

"Mieste pamačiau, kaip tiesiog akyse žūsta dešimtys nykštukų, buvau ne juokais išsigandęs. Reikėjo greitai suktis iš situacijos, todėl sugalvojau užkabinti kokį blizgų daiktą – girliandą. Paprašiau gyventojų girliandų, sakau – nykštukai žūsta, reikia atbaidyti. Sulaukiau vienintelio atsakymo – gerti mažiau reikia", – šypsojosi pašnekovas.

Sparčiai nyksta

Patys ornitologai apie šią problemą kalba jau dešimt metų.

Mat Klaipėda yra dviejų didžiųjų migracijos kelių susikirtimo taške. Piko metu per parą Klaipėdos švyturį praskrenda milijonas paukščių. Esą dėl stiklų jų žūva daugybė.

Anot pašnekovo, visoje Europoje įvairių rūšių paukščiai nyksta labai sparčiai. Dėl šių negatyvių procesų ekosistemoje kalti ne kas kitas, tik žmonės.

"Viską naikina žmogus. Etikos ir sąžinės klausimas – kaip tą poveikį padaryti bent jau pakenčiamą. Jei visi apsiklijuotų savo langus, situacija pradėtų keistis. Ir tai ypač liečia komercines įstaigas", – įsitikinęs ekologas.

Klaipėdoje šiuo metu yra daug pavojingų paukščiams vietų – daugiausia tai komerciniai, nebūtinai aukšti pastatai. Neseniai daug negyvų nykštukų buvo rasta ir Herkaus Manto gatvėje.

Šiuo metu vyksta paskutinis paukščių migracijos etapas, kuris turėtų baigtis lapkritį.