Globos namuose – 127 vaikai

Uostamiesčio vaikų globos namuose gyvena 107 vaikai, netekę tėvų globos. Dar 20 mažylių yra įsikūrę Sutrikusio vystymo kūdikių namuose. Iš jų 10 iki trejų metų amžiaus.

Klaipėdos šeimos ir vaiko gerovės centre intensyvi krizių įveikimo pagalba per mėnesį vidutiniškai teikiama 6 nuo 4 iki 12 metų iš šeimos skubiai paimtiems vaikams.

Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė tvirtino, kad tėvų globos neteikusiam vaikui palankiausia ir geriausia augti šeimoje.

Tačiau praktikoje mažylių globa šeimoje, ypač kai šis neturi giminių, nėra išplitusi. Atkreipiamas dėmesys, kad didžioji dauguma vaikų, neteikusių tėvų globos, kuriems nustatoma laikinoji globa, yra apgyvendinami globos institucijose.

Pasak A.Liesytės, Civiliniame kodekse numatoma, kad vaiko iki trejų metų tvarka globos namuose gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais. Be to, tokiose įstaigose jie gali praleisti ne ilgiau nei tris mėnesius. Dėl šios priežasties pradėta organizuoti socialinių globėjų veikla.

Šie savo šeimoje prižiūrėtų tėvų globos netekusius vaikus ir už tai gautų atlygį. Socialinio globėjo šeimoje mažylis būtų prižiūrimas pagal poreikį, bet ne ilgiau kaip vienerius metus.

Atsieis 34 tūkst. eurų

A.Liesytė atkreipė dėmesį, kad kol kas įstatymu nėra apibrėžta, kaip turėtų būti organizuojama  socialinių globėjų veikla. Pastarąją yra pasitvirtinusios tik kelios savivaldybės, tarp kurių Vilniaus, Kauno, Telšių. Klaipėdos savivaldybė taip pat parengė savo tvarką.

Pastarojoje numatyta, kaip fiziniai asmenys gali tapti socialiniais globėjais, kokios jų teisės ir pareigos, kokia išmokas iš biudžeto jie gali gauti.

Skaičiuojama, kad šiems metams – nuo balandžio iki gruodžio – socialinių globėjų veiklos organizavimui reikėtų beveik 34 tūkst. eurų. Ši suma būtų skirta iš Piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams teikti lėšų.

A.Liesytė aiškino, kad socialinio globėjo veiklos išlaidos susideda iš vienkartinės išmokos vaiko vietai įkurti, atlygio už priežiūrą ir budėjimą.

Vienkartinė išmoka vienai vietai įrengti siekia 400 eurų. Ši nustatyta, atsižvelgiant į rinkos kainą.

Už šias lėšas socialinis globėjas gali įsigyti lovą, čiužinį, pagalves, antklodę, patalynę, rašomąjį stalą, spintą ar kitų daiktų, kurie reikalingi vaikui. Skaičiuojama, kad Klaipėdoje bus 20 vietų.

Socialinio atlygis už vieno vaiko priežiūrą siekia 0,75 minimalios algos – 285 eurus. Taip pat numatytas užmokestis už budėjimą 0,5 minimalios algos – 190,5 euro. Šį užmokestį globėjai gaus, kol sulauks vaiko į savo šeimą.

Norinčių yra šeši

Teigiama, kad visos išmokos apskaičiuotos, įvertinus vaiko išlaikymą globos namuose. A.Liesytė atkreipė dėmesį, kad nėra gerai, jog išmokos nepatvirtintos visos šalies mastu.

„Socialinis globėjas, kurį paruošėme mes, investavome į jį, gali išeiti dirbti į Kretingą ar Gargždus, jei šie pasiūlys, kad ir penkiais eurais didesnį užmokestį“, – pabrėžė vedėja.

A.Liesytė tvirtino, kad socialinis globėjas į savo namus gali priimti ir kelis vaikus. Svarbiausia, kad čia užtektų vietos. Asmenys, norintys tapti globėjais, turi dalyvauti atrankoje, kad būtų įsitikinta, jog jis tinkamas šiam darbui, išklausyti specialius kursus.

Uostamiestyje dabar yra šeši asmenys, kurie galėtų imtis šios veiklos. Jie jau yra išklausę kursus.

Pasak A.Liesytės, pinigai mokami socialiniam globėjui gal ir nėra dideli, tačiau, anot vedėjos, jis gali dirbti ir kitą darbą, neiškrenta iš darbo rinkos.

„Vaikai lankys darželį, mokyklą, o globėjas gali eiti į darbą“, – pasakojo vedėja.

Pakeitė gyvenamąją vietą

Uostamiesčio globos namuose pastaruoju metu taip pat sumažėjo vaikų. Aštuoni globos namų rytas „Rytas“ auklėtiniai prieš dvi savaites persikraustė į viename uostamiesčio daugiabučiame name esantį erdvų butą. Čia jie gyvena kartu su dviem socialiniais darbuotojais bei keturiais socialinių darbuotojų padėjėjais, kurie dirba pasikeisdami.

Taip siekiama, kad be tėvų likusių vaikų gyvenimo sąlygos būtų kuo panašesnės į tikros šeimos kasdienybę: vaikai kartu su prižiūrinčiais darbuotojais gamina valgį, tvarko namus, eina apsikirpti.

Globos namų „Rytas“ direktorė Regina Milašienė pasakojo, kad vaikai labai laukė persikraustymo. Visi kartu pakavo, nešė daiktus, rinko baldus.

„Vaikai dabar gyvena tikruose namuose – kartu pusryčiauja, keliauja į mokyklas, būrelius, o vakare visi grįžta namo. Dabar mokomės gyventi kitaip, norime sukurti gerus santykius su kaimynais. Tikimės, kad užsimegs gražūs santykiai. Planuojame pasikviesti kaimynus arbatos“, – tvirtino vadovė.

R.Milašienė pabrėžė, kad globos namuose vaikai taip pat gyvena šeimynomis, tačiau gyvenimas daugiabutyje yra dar artimesnis šeimos modeliui.

Globos namai „Rytas“ socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu yra įtraukti į pertvarkai atrinktų įstaigų sąrašą. Butas bendruomeniniams globos namams steigti nupirktas įgyvendinant vieną iš pertvarkos priemonių.

„Institucinių globos namų siekiama atsisakyti visoje Lietuvoje, todėl savivaldybė ir perka butus, kuriuose gali apsigyventi vaikai. Šis butas – pirmasis, netrukus bus nupirkti dar du. Juos pritaikius, ten taip pat galės kraustytis vaikai iš globos namų“, – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė.

Pirmasis nupirktas butas, kuriame jau apsigyveno vaikai, yra 120 kv.m ploto, savivaldybei kainavo 135 tūkst. eurų.