Centrinei šalies valdžiai perskirstant finansus, kurie buvo numatyti uostamiesčio viešajai infrastruktūrai ir čia veikiantiems bei planuojamiems nacionalinės reikšmės kultūros bei sporto objektams, uostamiesčio vadovai primena apie abipusių įsipareigojimų svorį.

Kultūros ministerija 2 mln. litų sumažino lankomiausio šalyje Lietuvos jūrų muziejaus ir delfinariumo rekonstrukcijos projektų finansavimą.

Šios lėšos skirtos Valdovų rūmams. Tikslinimai faktiškai koreguoja projektų eigą ir įgyvendinimo terminus – į visuomenei aktualius klausimus, kada bus įgyvendinti ambicingi sumanymai, tenka atsakyti nurodant finansavimo pokyčius.

Ne išimtis yra ir investiciniai projektai, susiję su pažangia miesto plėtra.

Uostamiesčio tikslinės teritorijos projektas Vidaus reikalų ministerijos buvo įvertintas palankiai, jam numatyta 100 mln. litų Europos Sąjungos paramos lėšų.

Tačiau Klaipėdos miesto savivaldybei suplanavus savo prisidėjimą prie projekto įgyvendinimo ir integruotos miesto centrinės dalies vystymo programos veiksmus šešerius metus į priekį, pradžioje aptarta suma taip pat sulaukė valdžios žirklių.

Finansavimą norima mažinti 20 proc., o iš likusiosios dalies Klaipėdai siūloma statyti ir 50 m ilgio plaukimo takelio baseiną, kuris buvo pripažintas ne tik miestui, bet ir valstybei svarbiu projektu.

Pradėjus diskutuoti apie baseino statybas, jas žadėta finansuoti iš specialių Kūno kultūros ir sporto departamento lėšų.

Šis prioritetinis objektas buvo įtrauktas į kompensavimo priemonių paketą, kurį Vyriausybė pažadėjo uostamiesčiui sudarant sąlygas Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo, rizikingo energetinės nepriklausomybės objekto, projektui įgyvendinti.

Uostamiestis ir Vyriausybė taip pat buvo sutarę dėl trijų Baltijos prospekto sankryžų rekonstrukcijos, Pietinio aplinkkelio bei Klaipėdos pilies bastiono komplekso atkūrimo pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais ir kultūriniais projektais bei atitinkamo finansavimo, galimybės finansuoti miesto socialinius ir ekonominius projektus iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos gaunamo pelno dalies.

Paskutinis reikalingas leidimas SGD dujotiekio žemyninės dalies statyboms Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduotas šių metų vasario pabaigoje.

„Kiekvienam jo rūpesčiai atrodo svarbiausi – tai natūralu. Suprantama ir tai, jog valdant nacionalinio masto procesus, visuomet atsiranda skubiai spręstinų klausimų ir darbų. Tačiau ne ką mažiau svarbus yra jų lyginamasis svoris bei dėmesys prisiimtiems abipusiems įsipareigojimams, juolab, kad kalbame ne apie klaipėdietiškas ambicijas, o apie miesto įgyvendinamus projektus, reikšmingus visai šaliai, – įsitikinęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. – Uostamiesčio indėlis į valstybės iždą ir strateginę plėtrą yra deramas pagrindas nuolat kalbėti apie laukiamus atsakomuosius veiksmus bei konstruktyvaus bendradarbiavimo poreikį.“