Palangos ir Neringos paplūdimiai jau ne vienerius metus gali didžiuotis Mėlynosios vėliavos kokybės ženklu, o Klaipėda ir toliau toliau liks be jo, antradienį rašo „Lietuvos žinios“.

Pernai uostamiesčio politikai iškėlė planus 2016-aisiais Mėlynąją vėliavą susigrąžinti į Smiltynę ir Antrąją Melnragę, tačiau šiemet negalės teikti paraiškų. Paaiškėjo, kad pageidaujamuose Mėlynosios vėliavos paplūdimių ruožuose nebuvo atliekami reguliarūs vandens kokybės tyrimai.

„Tokie yra reikalavimai. Šiemet Klaipėdos paplūdimiai tikrai neturės Mėlynosios vėliavos. Jau išsiuntėme į Daniją teigiamai įvertintas Neringos ir Palangos paraiškas, o uostamiestis jų nė neteikė. Nes negali. Nėra vandens kokybės tyrimų stebėsenos", - sakė Mėlynosios vėliavos programos koordinatorius Lietuvoje Renaldas Rimavičius.

Mėlynosios vėliavos programa tai savanoriška sertifikavimo sistema paplūdimiams ir prieplaukoms. Mėlynosios vėliavos apdovanojimas paplūdimiams yra suteikiamas atsižvelgiant į keliasdešimties kriterijų sąrašą, kuris apima aplinkosauginį švietimą, vandens kokybę, aplinkosauginį valdymą, saugumą ir paslaugas.