Jokia naujiena, kad suomių ugdymo sistema yra viena pažangiausių pasaulyje.

Iš arčiau su ja susipažinti turėjo galimybę ir grupė Vytauto Didžiojo gimnazijos (VDG) pedagogų.

Intensyvi 7 dienų programa leido susipažinti su pagrindiniais ugdymo principais, o vizitai į įvairias Helsinkio ir Tamperės mokyklas įtikino, kad sistema veikia.

"Akivaizdu, kad Suomijoje švietimas yra prioritetinė bet kurios vyriausybės sritis. Centralizuotas mokyklų bazės stiprinimas, demokratinis valdymo modelis, pasitikėjimas, pagarba ir vienodi standartai visose be išimties ugdymo įstaigose padeda įgyvendinti keliamus tikslus. Nepaisant gyvenamosios vietos, kiekvienas mokytojas ir kiekvienas mokinys turi absoliučiai lygias galimybes. Šios sąlygos panaikina atskirtį tarp regionų", – įžvalgomis dalijosi VDG anglų kalbos mokytoja Rita Kisielienė.

Lietuvos mokyklos taip pat yra labai gerai aprūpintos, jose dirbantys pedagogai yra išsilavinę, turi reikiamas kompetencijas ir įgūdžius, o mokiniai, bent jau motyvuota jų dalis, demonstruoja aukštus pasiekimų rezultatus.

"Natūralu, kad kyla klausimas, kas pas mus yra ne taip? Peršasi išvada – pernelyg mažai mokinių pas mus renkasi profesines mokyklas. Suomijoje šiai krypčiai pirmenybę teikia apie 50 procentų visų pagrindinį ugdymą baigusių moksleivių. Baigiamosios klasės Suomijoje yra populiarios tarp universitetines studijas besirenkančių abiturientų", – pastebėjo R.Kisielienė.

Veikiausiai ši tendencija yra vienas svarbiausių komponentų, lemiančių akademinę sėkmę.

"O dabar įsivaizduokime daugumos Lietuvos gimnazijų paveikslą: vyresnieji mokiniai ateina mokytis, bendradarbiauti ir kūrybiškai spręsti problemas. Ar tuomet liktų vietos pykčiui ir nusivylimui, kad mokytis nesiseka, nuobodu ir beprasmiška? Kai žmonių grupė, turinti bendrą tikslą, susiduria su didžiausiais iššūkiais, ją anksčiau ar vėliau aplanko sėkmė", – po viešnagės suomių mokyklose reziumavo gimnazijos mokytoja.