Klaipėdos rajono vicemero sūnui – ES lėšos

Klaipėdos rajoną sudrebino skandalas, kuris jau lyginamas su garsiąja mailiaus byla. Turėjęs prižiūrėti, ar teisingai ir bešališkai skirstoma ES parama žvejams, rajono mero pavaduotojas su sūnumi įkūrė įmonę, kuriai paskirta beveik 150 tūkst. litų.

Parama – savam bizniui

Į Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės, kuri ir atrenka projektus paramai gauti, valdybą vicemeras Kęstutis Cirtautas buvo deleguotas nuo Klaipėdos rajono savivaldybės.
Pusę vietos veiklos grupės valdybos privalo sudaryti bendruomenės atstovai, 25 proc. sudaro verslo, o likusius 25 proc. – savivaldybės atstovai.

Padirbėjęs valdybos nariu, pernai gruodį K.Cirtautas su sūnumi Mantvydu įkūrė mažąją bendriją "Manto žuvys", o šiais metais įmonė jau pateikė paraišką "Novatoriškų žuvų auginimo technologijų diegimas" ir paprašė 149 tūkst. 950 litų.

"Per valdybos posėdį sakėme, kad gal ir būtų nekorektiška, tačiau kadangi niekas daugiau šių pinigų nenori, skirsime. Mums juk reikia strategijos rodiklius pasiekti. Kita vertus, gal ir atrodo nekorektiška, bet teisiniu aspektu šios paraiškos negalėjome atmesti", – tikino kitas šios grupės valdybos narys Virginijus Eugenijus Kirsnickas.

Negalėjo neskirti

Fakte, kad pinigai skirti ką tik įkurtai įmonei, V.E.Kirsnickas neįžvelgė nieko blogo.

"Niekur nėra išaiškinta, kad įmonė turi būti veikusi metus. Jei ji įkurta, kad ir paskutinę metų dieną, kitų metų sausio 1-ąją ji jau gali dalyvauti teikiant paraišką", – paaiškino V.E.Kirsnickas.
Pasak valdybos nario, paraiška gali būti atmesta tik įstatymo aktu arba remiantis administravimo tvarka.

"Iš moralinių paskatų, aš suprantu, kaip politikas jis turėtų vadovautis kitais moraliniais kriterijais. Projekto atrankos komiteto nariai turi reglamentą, kuriame pasakyta, kada mes galime balsuoti už arba prieš ir kada atidėti paraišką. Ekspertai pristato išvadas, ir valdybos nariai išsako savo nuomonę, paremtą teisės aktu. Mes negalime balsuoti, sakydami, kad mums tai nepatinka", – schemą, kaip buvo skirta parama vicemero įmonei, pasakojo V.E.Kirsnickas.

Projektas gali būti atmestas tik tuomet, jei jis neatitinka specialiųjų reikalavimų, nes kitaip pareiškėjas gali pasiskųsti teismui.

"Sąlygos yra tokios liberalios, kad bet kas gali eiti ir imti pinigus", – neslėpė V.E.Kirsnickas.

Suremontuos ūkinį pastatą

Paklaustas, ar valdybai žinoma, kaip naudos mažoji bendrija "Manto žuvys" skirtus 150 tūkst. litų, V.E. Kirsnickas tikino, kad tokiai veiklai reikia viso ūkio.

"Gal jie turi savų pinigų? Tačiau norint auginti žuvis uždaroje recirkuliacinėje sistemoje, reikia investicijų. Gal jie turi 100–150 kvadratų pastatėlį ir jame sumontuos sistemą. Kitas klausimas, kaip tai įgyvendinti mieste?" – aiškino V.E.Kirsnickas.

Vicemero ir jo sūnaus įmonė registruota K.Cirtauto privačiame name Gargžduose. Dviaukštis namas įsikūręs šalia tokių pat privačių namų.

Ar gali būti, kad iš ES lėšų, kurios turėtų būti skirtos tikslinei veiklai, vicemeras susiremontuos ūkinį pastatą?

Pasirodo, paraiškoje tam ir prašoma pinigų.

"Taip, kiek pamenu, ten taip parašyta", – patvirtino V.E.Kirsnickas.

Pasiteiravus, ar skaudėjo širdis balsuojant už tokį projektą, valdybos narys aiškino, kad nieko negalėjo pakeisti net ir norėdamas.

V.E.Kirsnickas aiškino, kad fondas turėtų finansuoti tas iniciatyvas, kurios kyla "iš apačios" – iš žvejų.

"Jokie politikai neturėtų gauti šių lėšų. Mes išsikovojome, kad kitais metais nebūtų politikų ir kitų politinio pasitikėjimo darbuotojų. Jiems čia nevieta ir jie mums nereikalingi", – tikino V.E.Kirsnickas.
 

Įtarimai dėl lėšų skirstymo?

Ši į viešumą iškilusi istorija iliustruoja šalyje gają sistemą, kai žinantieji teisės aktų landas sugeba pasinaudoti ES lėšomis.

"Juk tokios landos paliktos, o paprasti žmogeliai jų nežino", – savo išvadą pateikė V.E.Kirsnickas.

Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto prodekanas studijų reikalams Antanas Kontautas net drąsiau įvardijo galimus pavojus.

"Kur pinigai, ten daug noro pasisavinti, tam tikras kriminalizacijos pavojus", – viešai tvirtino lektorius.

A.Kontauto manymu, didžiausios grėsmės vyksta ne rajono lygiu, o sostinėje.

"Rajoniniu lygiu tokios bėdos kyla dėl neišmanymo. Girdėjau, kad Šilutės, Ignalinos, Tauragės rajonas turėjo bėdų. Kalbėdamas apie kriminalizacijos pavojus aš turėjau galvoje tam tikrus man žinomus faktus Vilniuje", – prasitarė A.Kontautas.

Universiteto lektorius prisiminė, kad skirstant ES paramą 2007–2013 metų programoms lėšos net buvo skiriamos be šaukimo.
"Po kelis milijonus skirstė. Arba nutikdavo taip, kad pinigai buvo skirti, o projektas nebuvo vykdomas ir jį jau buvo bandoma parduoti. Vadinamoji mailiaus byla – jau praėjęs etapas, yra naujesnių istorijų", – tikino A.Kontautas.

Nusišalino nuo balsavimo

Pats Klaipėdos rajono vicemeras K.Cirtautas nesupranta, už ką buvo įsuktas į rajoninio lygio mailiaus bylą, ir aiškina, kad nieko blogo nepadarė, o tik sukūrė darbo vietą savo sūnui.

"Aš juk nusišalinau ir nedalyvavau balsavime. Mes su sūnumi iš tiesų įkūrėme mažąją bendriją. Jaunas žmogus, norisi, kad jis neišvyktų į užsienį, kad užsikabintų. Parengėme paraišką, ją pateikėme vietos veiklos grupei, o ji išnagrinėjusi paraiškai pritarė", – nieko blogo neįžvelgė K.Cirtautas.

Paklaustas, ar stipriai žada prasigyventi iš naujo biznio, politikas tik atsiduso.

"Koks čia biznis, kiek tų žuvų šalyje yra? Didžiulis klausimas, kur reikės realizuoti tas žuvis. Į rinką įeiti neįmanoma, juk lenkai ją okupavę", – teigė vicemeras.

K.Cirtautas tikino, kad 150 tūkst. litų užteks verslui įsukti, liks litų ir ūkinuko remontui.

"Reikės apšiltinti pastatą, yra katiliukas šildymui, puikiausiai galima įrengti visą šią sistemą", – tvirtino rajono mero pavaduotojas.

Pasidžiaugęs šeimos verslu, K.Cirtautas pyktelėjo po klausimo, ar nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų savo veikloje.

"Ar čia kaži koks biznis bus? Per pirmuosius kelis metus bus nulinis pelnas. Tačiau jei nieko nedarysime, Lietuvoje vieni pensininkai gyvens", – paaiškino K.Cirtautas.

Savivaldybėje mažai uždirba?

Vicemeras tikino, kad ne vogti atėjo į politiką, ir prisiekinėjo, jog brangina savo darbo vietą.

"Juk tuomet, kai mes su sūnumi teikėme paraišką, niekas kitas neteikė. Buvo tų lėšų. Nejau aš neturiu konstitucinės teisės dalyvauti šiame projekte?" – retoriškai klausė politikas.
K.Cirtautas teigė, kad jo sūnus dirba Klaipėdos rajono savivaldybėje informacinių technologijų specialistu.

"Vakuumas tame, kad, matyt, čia per mažai mokama", – sakė K.Cirtautas.

Politikas aiškino, jog jam niekas nėra uždraudęs domėtis paraiškų konkursais.

"Gal kas iš miško išlindęs ir nežino. Aš juk domėjausi tuo seniai. Iš kitos pusės, pavyzdžiui, vietos veiklos grupėje "Pajūrio kraštas" kone kiekvienas iš 9 valdybos narių atstovauja kokiam nors projektui", – neketino slėpti K.Cirtautas.

Vicemeras įsitikinęs, kad viešųjų ir privačių interesų nesupainiojo.

"Informacijos žinojimas neuždraudžia žmogui ja naudotis", – aiškino Klaipėdos rajono vicemeras.

K.Cirtautas įsitikinęs, kad visa ši istorija į dienos šviesą ištraukta specialiai, opozicijos rankomis.

"Tegul pasako specialistai: kaltas aš ar ne. Tegul aiškinasi etikos sargai, pažiūrėsime, kuo tai baigsis", – nebijojo vicemeras.

Klaipėdos rajono tarybos opozicija ruošia interpeliaciją vicemerui bei žada dėl ES lėšų skyrimo kreiptis į prokuratūrą.

Komentaras
Sergejus Muravjovas

"Transparency International" Lietuvos skyriaus vadovas

Visiems panašiems atvejams galioja labai paprasta taisyklė – politikas turi padaryti viską, kad jo veiksmuose nebūtų įžvelgta net galimų interesų konflikto regimybės. Taip pat jei jo sprendimai gali daryti įtaką jo ar su juo susijusių žmonių verslui ir sėkmei. Tačiau labai dažnai nežinome visko, kas vyksta už kulisų. Daug valstybės tarnautojų pripažįsta, kad politikai bando daryti spaudimą siekdami asmeninės naudos. O ir pačios partijos veikia kaip dideli verslai. Todėl reikia siekti skaidrumo ir reikalauti kuo didesnio atskaitingumo. Mano manymu, politikas, patekęs į kokią nors įstaigą ar instituciją, turi visas galimybes piktnaudžiauti savo veiksmais. Jei tokios abejonės iškyla, pats politikas turi padaryti viską, kad šias abejones išsklaidytų. Juk nuo politiko sprendimų priklauso daugelio žmonių gerovė. Kaip rodo tyrimai, politikai dažniausiai turi savų interesų. Tai, kad žmogus yra verslus, nėra blogai. Tačiau klausimas tas, kaip jis suvaldo savo interesus ir ar neina į valdžią, kad gautų naudos sau? Tai sudėtingas iššūkis aiškinantis tokius interesus, tačiau šiame procese privalome dalyvauti ir mes, rinkėjai.