Nors Klaipėdos regionas laikomas perspektyviu, jo klestėjimui dar trūksta stipresnės verslo ir mokslo partnerystės. Prie tokios išvados prieita antradienį Klaipėdos miesto savivaldybėje vykusiame Ūkio ministerijos inicijuotame renginyje, skirtame aptarti galimybes verslui regionuose.

Renginių ciklas „Atraskite galimybes savo verslui“ nuo pavasario keliaujantis per Lietuvos miestus apsilankė ir uostamiestyje. Susitikime dalyvavo ūkio viceministrė Rasa Noreikienė, ūkio viceministras Marius Skarupskas, Klaipėdos regiono rajonų ir savivaldybių merai.

Susibūrimo metu kalbėta verslui aktualiais euro įvedimo klausimais, pristatytas 2014–2020 m. Europos Sąjungos (ES) paramos finansavimo periodas ir konkrečios finansinės paramos priemonės verslui, diskutuota su Klaipėdos regiono rajonų ir savivaldybių merais ir verslininkais.

Kaip teigė ūkio viceministras Marius Skarupskas, viena didžiausių Klaipėdos regiono stiprybių – turizmo industrija, kuri neapsiriboja tik atvykstančiųjų poilsiu, bet turi ambicijų tapti ir sveikatos ar konferencijų sritį vystančia verslo sritimi.

„Žvelgiant visos Lietuvos mastu, Ūkio ministerija į turizmo sferą būtent Klaipėdos regione investavo didžiausią sumą pinigų. Šios lėšos atkeliavo iš struktūrinių lėšų, skirtų turizmo sričiai. Be to, džiugina faktas, jog Klaipėdoje puikiai paruošta infrastruktūra, skatinanti kurti ir atkeliauti inovatyvioms bei gamybinėms įmonėms – ypač Laisvojoje ekonominėje zonoje ir šalia Klaipėdos universiteto esančioje teritorijoje“, – teigė viceministras.

Anot jo, diskusijos metu buvo sutarta, kad Klaipėdos regionas yra labai ambicingas, o netolimoje ateityje numatomas jo proveržis.

„Tačiau reikėtų skirti dar didesnį dėmesį inovacijoms, mokslo ir verslo bendradarbiavimui, nes tai padėtų įmonėms kurti paklausius produktus, brangiau juos parduoti, o specialistams leistų mokėti didesnius atlyginimus“, – mintimis dalijosi M.Skarupskas.

Gargždų meras Vaclovas Dačkauskas patikino, kad idėjų gausa Klaipėdos rajone skųstis negalima. Pasak jo, trūksta tik finansų sumanymas įgyvendinti. Jo teigimu, didžiausios verslo perspektyvos matomos besikuriančiose Laisvosiose ekonominėse zonose.

„Regione klesti logistika, statybų pramonė. Tikimės, kad 2014–2020 m. bent iš dalies galėsime įgyvendinti dar daugiau įvairių projektų“, – sakė pašnekovas.