Susitarimu siekiama į Palangos oro uostą pritraukti bent dvi naujas kryptis, pranešė Susisiekimo ministerija.

„Mūsų bendras tikslas – sutelkti finansavimą skrydžių pasiūlai, ir, svarbiausia, paklausai, kad jais naudotųsi kuo daugiau keleivių. Neseniai atnaujintas tarptautinis Palangos oro uostas turi didelį potencialą, tad čia galime tikėtis bent dviejų papildomų strategiškai svarbių krypčių“, – pranešime sakė ministras Marius Skuodis.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė, kad susitarimas, be kita ko, svarbus skatinant atvykstamąjį turizmą.

„Iki 2030-ųjų esame užsibrėžę ambicingą tikslą padidinti turizmo sektoriaus sukuriamos pridėtinės vertės dalį iki 4,5 proc., tad aktyviai ieškome naujų krypčių ir partnerysčių, taip užtikrindami šio sektoriaus augimą“, – pranešime sakė ministrė.

Susitarime nurodoma, kad ministerijos turėtų siekti valstybės finansavimo skatinti skrydžius į Palangą. Jos taip pat įsipareigotų į verslui ir atvykstamajam turizmui svarbių maršrutų, kuriuos reikėtų skatinti, sąrašą įtraukti dvi naujas regionui svarbias kryptis.

Be to, sutarta, jog Klaipėdos regiono savivaldybės galės pačios nuspręsti, kokios krypties reikia labiausiai, atsirinkti vežėją ir su juo pasirašyti sutartį.

Tuo metu Lietuvos oro uostai įsipareigojo parengti tarptautinio Palangos oro uosto vystymo ir plėtros planą artimiausiems trejiems metams su priemonėmis, kaip pritraukti naujas oro bendroves ir sukurti oro uostų rinkliavų nuolaidų sistemą.

„Klaipėdos regionas“ rūpinsis Palangos oro uosto ir Klaipėdos apskrities žinomumu.

Klaipėdos miesto savivaldybė susitarimui dėl skrydžių Palangos oro uoste skatinimo pritarė liepos pabaigoje.

Miesto meras Arvydas Vaitkus BNS teigė, jog regiono verslui labiausiai reikalingas susisiekimas su Vokietijos miestais, pavyzdžiui, Hamburgu ir Frankfurtu, taip pat Lenkijos sostine Varšuva.

Iš Palangos šiuo metu galima pasiekti Amsterdamą, Rygą, Oslą, Kopenhagą, Dubliną ir Londoną.