Taryba kainavo ne pigiai

Tarybos narių išmokų bendra suma už visus ketverius metus – nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2019 m. kovo 31 d. – 375 118 eurų.

Kaip informavo Klaipėdos miesto savivaldybė, politikams išmokos dar bus pervestos ir už balandį.

Jei bus sumokėta visa mėnesio suma (300 eurų), tam prireiks 9,3 tūkst. eurų.

Kadenciją baigę tarybos nariai už šias išmokas atsiskaitinės iki šių metų gegužės pabaigos.

Prieš ketverius metus mėnesiui tarybos nariui kanceliarinėms išlaidoms, degalams, kitoms reikmėms, reikalingoms darbui su rinkėjais, buvo skiriama 202,73 euro per mėnesį, o nuo 2016 m. iki kadencijos pabaigos ši išmoka jau siekė po 300 eurų.

Be to, tarybos nariai už dalyvavimą tarybos, komitetų ir kitokiuose posėdžiuose, už kuriuos politikams yra mokami pinigai, gavo ir atlyginimą.

Nuo 2015-ųjų iki 2019 metų atlyginimų priskaičiuota 35,5 tūkst. eurų, socialinių draudimo įmokų – 11 tūkst. eurų. Dar bus priskaičiuota suma ir už šį balandį.

Solidi suma sumokėta ir už politikų komandiruotes, kurių išlaidos nuo 2015 iki 2019 m. sudarė 33,4 tūkst. eurų.

Nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2019 m. kovo pabaigos tarybos nariai aplankė Kazachstaną, Belgiją, Turkiją, Rusijos Federaciją, Latviją, Nyderlandus, Kolumbiją ir Ekvadorą, Ukrainą, Gruziją, Jungtines Amerikos Valstijas, Lenkiją, Daniją, Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Kroatiją, Kiprą, Baltarusiją, Estiją, Slovėniją, Švediją, Suomiją, Airiją, Prancūziją, Italiją, Norvegiją, Serbiją, Portugaliją.

Klaipėdos politikai buvo komandiruoti ir į Vilnių, Druskininkus bei Nidą.

Beje, į Kolumbiją ir Ekvadorą 2016 m. spalio pabaigoje vyko Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, atstovaudamas Lietuvos savivaldybių asociacijai, kurios valdybos narys jis yra.

Tarybos sekretoriatas patvirtino, jog miestui ši kelionė nekainavo, viską apmokėjo asociacija.

"Meras vyko į pasaulinį vietos ir regiono vadovų kongresą. Šis renginys vyksta kas dešimt metų. Viskas buvo apmokėta iš Lietuvos savivaldybių asociacijos, kuri ir delegavo į šį renginį savo valdybos narius – Druskininkų merą, Panevėžio rajono merą ir V.Grubliauską", – patikslino Klaipėdos miesto tarybos sekretorius Modestas Vitkus.

Politinių postų kaina

Į minėtas politikų išlaidas veikiausiai reikėtų įskaičiuoti ir tai, kiek kainavo šios kadencijos mero, vicemerų, administracijos direktoriaus bei jo pavaduotojų postai, taip pat jiems skirtos išeitinės išmokos.

Savivaldybės puslapyje skelbiama, jog 2018 m. vidutinis mero darbo užmokestis buvo 2 820 eurų (neatskaičiavus mokesčių).

Pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinė miesto vadovo alga siekė 3 747 eurus (neatskaičiavus mokesčių).

Vicemerų algos pernai per mėnesį siekė 2 451 eurą (neatskaičiavus mokesčių), o jau šių metų pirmą ketvirtį – 3 266 eurus (neatskaičiavus mokesčių).

Lyginant su pernai metais, algos pakilo ir savivaldybės administracijos vadovui bei jo pavaduotojams.

2018 m. per mėnesį savivaldybės administracijos direktorius vidutiniškai gaudavo 2 319 eurų (neatskaičiavus mokesčių), o jau šių metų pirmą ketvirtį per mėnesį jis uždirbdavo jau 4 292 eurus (neatskaičiavus mokesčių).

Administracijos direktoriaus pavaduotojams alga pakilo nuo 1 917 eurų (2018 m.) iki 3 760 eurų pirmąjį šių metų ketvirtį.

Šios permainos siejamos su Vyriausybės sprendimu nuo šių metų sausio pakelti atlyginimus valstybės tarnautojams.

Dar solidžią sumą iš miesto biudžeto teks sumokėti ir politinius postus užėmusių asmenų išeitinėms išmokoms.

Meras taip pat negaus išeitinės. Kodėl? Nes jis niekur neišeina, lieka savo poste.

"Abiem mero pavaduotojams bendra galima įstatymo numatyta išeitinių išmokų suma yra apie 19 tūkst. eurų. Tačiau ji gali būti ir mažesnė. O abiem administracijos direktoriaus pavaduotojams – 5,3 tūkst. eurų. Kodėl tik tiek? Taip numato įstatymas. Išeitinės išmokos bus mokomos dalimis ir tik tą laikotarpį, kol minėti asmenys susiras darbą", – paaiškino M.Vitkus.

Klaipėdos miesto tarybos pasitikėjimą praradęs ir prieš pat kadencijos pabaigą iš darbo atleistas Saulius Budinas išeitinės išmokos negavo.

"Meras taip pat negaus išeitinės. Kodėl? Nes jis niekur neišeina, lieka savo poste", – teigė M.Vitkus.

Ryškūs veiklos lyderiai

Klaipėdos tarybos nariams priklausė atlygis už darbą komitetuose. Į komitetų sudėtį pateko visų frakcijų atstovai.

Kadenciją baigiančioje taryboje yra 6 frakcijos. Vienas politikas – Valdemaras Anužis jokiai frakcijai nepriklauso, tačiau irgi dalyvavo Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto veikloje.

Prieš ketverius metus vietoj anksčiau buvusių aštuonių suformuoti šeši komitetai.

Finansų ir ekonomikos komitetas, kuriam vadovauja Rimantas Taraškevičius, buvo bene aktyviausiai veikiantis komitetas šios kadencijos taryboje.

Pirmasis komiteto posėdis įvyko 2015 m. gegužės 14 d. Iki metų pabaigos jis surengė dar 19 posėdžių, kuriuose svarstyti 176 klausimai.

2015 m. komiteto veiklos ataskaitoje rašoma, kad "nebuvo nė vieno atvejo, kad posėdis neįvyktų nesant kvorumo. Komiteto pirmininkas dalyvavo visuose posėdžiuose."

2016 m. šio komiteto nariai buvo dar aktyvesni. Per metus buvo surengti 25 posėdžiai, kuriuose apsvarstytas 271 tarybos sprendimų projektas ir pateiktos komiteto išvados dėl jų tvirtinimo miesto taryboje.

O 2017 m. Finansų ir ekonomikos komitetas posėdžiavo jau 31 kartą, apsvarstė 287 klausimus.

"Komitetas dirbo išties produktyviai. Apie tai byloja ir tas faktas, kad iš 2017 m. dvylikoje tarybos posėdžių svarstyto 351 sprendimo 287 buvo aptariami šiame komitete. Komitete visais svarstomais klausimais vyko dalykiškos diskusijos, išvengiant nereikalingo politikavimo, už ką noriu padėkoti visiems komiteto nariams bei komiteto posėdžius protokolavusiai L.Demidovai", – 2017 m. komiteto ataskaitoje rašė R.Taraškevičius.

Ar įgyvendino planus?

Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetas, nors pagal svarbą ir prilygsta Finansų bei ekonomikos komitetui, savo veiklos apimtimis kolegoms prilygti negalėtų.

Jų svarstytų klausimų skaičius perpus mažesnis, tačiau siekiai buvo dideli.

Dar 2015-ųjų komiteto veiklos ataskaitoje tuometis Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto pirmininkas Simonas Gentvilas išdėstė artimiausių metų prioritetus.

Tai – ir naujojo miesto Bendrojo plano rengimo kuravimas, ir miesto ekonominės plėtros politikos atgaivinimas, ir detaliaisiais planais suplanuotos, tačiau nerealizuotos valstybinės žemės klausimų sprendimas, taip pat siekis išspręsti apleistų miesto teritorijų centrinėje dalyje ir senamiesčio investicinės aplinkos klausimus ir, žinoma, proveržio paieška su stagnuojančiomis ir miesto senamiesčio regeneravimą stabdančiomis kultūros paveldo apsaugą įgyvendinančiomis institucijomis.

"Žvelgiant į 2016-uosius, norisi komitetui palinkėti proaktyvaus ir principingo moderatoriaus vaidmens, ruošiant Bendrąjį planą ir aktyvesnės diskusijos su reikšmingą įtaką miestui darančiomis išorinėmis institucijomis", – 2015 m. komiteto ataskaitoje įrašė S.Gentvilas, kuris jau 2016 m. rudenį buvo išrinktas į Seimą.

Jo vietą taryboje užėmė Jurgita Choromanskytė, o komitete – Algirdas Grublys.

Kažkas imitavo veiklą?

Miesto ūkio ir aplinkosaugos, taip pat Kultūros, švietimo ir sporto komitetų veikla per šią kadenciją buvo panaši kaip ir Miesto plėtros bei strateginio planavimo komiteto.

Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininkas Arvydas Cesiulis vienoje ataskaitoje pasidžiaugė, jog "komiteto nariai, priklausydami pozicinėms bei opozicinėms frakcijoms, svarstydami miesto kultūrai, švietimui ir sportui svarbius reikalus, dažniausiai pamiršdavo politinius skirtumus ir už pateiktus sprendimo projektus pasisakydavo labai vieningai – per 58 proc. visų komiteto posėdžių metu nagrinėtų klausimų buvo patvirtinami bendru sutarimu arba vienbalsiai".

Sprendžiant iš pateiktų veiklos ataskaitų, pats neaktyviausias buvo Kontrolės komitetas.

Komitetas rinkdavosi itin retai, per metus tik 8–12 kartų. Per paskutinį komiteto posėdį šią savaitę patys jo nariai neslėpė nuostabos – "kam reikia imituoti darbą?", esą nebuvo jokio reikalo beprasmiškai posėdžiauti.

Tad sunku spėti, ar šio komiteto tikslai – "savivaldybės tarybos sprendimų vykdymo kokybė, efektyvus ir teisėtas savivaldybės biudžeto ir turto naudojimas" per kadenciją buvo įgyvendinti.

Ar šios investicijos atliepė rinkėjų lūkesčius, parodė pastarieji savivaldybės tarybos rinkimai.

Į naująją tarybą klaipėdiečiai perrinko tik trečdalį kadenciją baigiančios tarybos narių.

Penktadienį kadenciją baigianti taryba susirinko į paskutinį posėdį, naujai išrinkti politikai į pirmąjį posėdį rinksis kitą savaitę, balandžio 18 d.