Partizanų vadui A. Ramanauskui-Vanagui – atminimo lenta

Prie Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto pastato S.Nėries gatvėje pirmadienį atidengta atminimo lenta kovotojui už Nepriklausomybę, partizanų vadui, brigados generolui Adolfui Ramanauskui-Vanagui.

Ši vieta pasirinkta todėl, kad čia 1937–1939 m. (tada – Klaipėdos pedagoginiame institute) studijavo A. Ramanauskas-Vanagas.

Iškilmingos ceremonijos metu garbės sargyboje rikiavosi Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės šauliai bei Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio žemaičių partizanų apygardos veteranai.

Apie iškilios asmenybės svarbą Lietuvos istorijai kalbėjo Klaipėdos universiteto atstovai – Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, istorikė dr. Silva Pocytė, Žemaičių partizanų apygardos vadas Jonas Šilinskas.

Renginyje dainavo Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansamblis „Alka“ (vadovės Elena Šalkauskienė ir Ingrida Žmijauskienė).



NAUJAUSI KOMENTARAI

pastebejimas

pastebejimas portretas
Adolf Ramanovskij tuom viskas pasakyta...

sekliam mąstymui

sekliam mąstymui portretas
nebūtų rusų "okupacijos", nebūtų nei Lietuvos nei lietuvių tautos. Būtų III reichas su viena dominuojančia rase - arijais, o kiti untermenšai būtų tarnais, kurie nereikalingi - lėktų pro krematoriumo kamyną. Tai ne pasakos, nes taip jau buvo vokiečių okupacijos metu. Tikros okupacijos, kurią jūs taip bijot prisimint, nes jūsų vietinė parsidavusi valdžia tarnavo naciams. Taip, ir tada buvo lietuviai partizanai- komunistai, darantys diversijas prieš vokiečius, laisvinantys belaisvius, lietuviai - slepiantys žydus. Visi šie žmonės buvo gerbiami Tarybų Sąjungoje. Gerbiami ir dabar. O miške slapstęsi banditai ir vokiečių tarnai, kurie nespėjo pabėgt arba tapo nereikalingi savo buvusiems šeimininkams. Tame tarpe ir Vanagas - "didvyriškai" tarnavo vokiečiams, tik ne Klaipėdoje. Dabar rašo, kad tai buvo neilgai, ir jis ten beveik nieko ne darė, bet faktas yra faktas. Jūs garbinat nacių tarną, kuris po karo "ideologiniais" ar kitais sumetimais slapstėsi miškuose ir kurio nurodymų buvo žudomi

taip

taip portretas
yra protingų lietuvių, žinančių kaip iš tikrųjų buvo gyventi TSRS laikais, kai buvai saugus ir užtikrintas dėl darbo, mokymosi, visokiausių nemokamų dalykų - butų, sodų, vaikų darželių ir mokyklų, daugybe socialinių garantijų ir GERA senatvės pensija. Štai dabar kur pensininkai sudurinėja galus, daug jų jau išmirė nuo tokios laisvės. Išmirė ir daug liudininkų šitų banditų darbelių, kuriuos staiga pradėjo garbinti praėjus virš 20 metų, čia einama Ukrainos pėdomis, kur dabar garbina fašistų pakalikus Banderą ir Šuchevičių ir jų bendrus Orliką ir t.t. Įdomu, kas turi atsitikt, kaip reikia prispaust paprastą žmogelį kad jis nebetylėtų, nors, kaip jau ir sakiau, daug liudininkų jau mirė, o kiti jau seni ir įbauginti, pasmerkti laisvoje nuo sveiko proto Lietuvoje. O banditus reikėjo gaudyti ir bausti, valdžia turėjo užtikrinti dirbančių taikių žmonių saugumą, kas ir buvo padaryta per gana trumpą laikotarpį, mažiau nei 10 sunkių pokario metų, kai ir be banditų buvo daug vargo.
VISI KOMENTARAI 96

Galerijos

Daugiau straipsnių