Ar išspręs iššūkius?
„Dabartinė vadovybė susiduria su rimtais iššūkiais. Daug kas priklausys nuo to, kaip seksis juos įveikti“, – sakė L. Kukuraitis.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva praėjusią savaitę įvyko neeilinis visuotinis KUL dalininkų susirinkimas. Jame aptarta sudėtinga ligoninės finansinė padėtis ir pagrindiniai su įstaigos veikla susiję klausimai.
KUL skolos po 2023 m. pradžioje įvykusios reorganizacijos ir tų pačių metų spalį įstaigai pradėjus vadovauti Audriui Šimaičiui viešojoje erdvėje aptariamos ne pirmą kartą, tačiau naujausias diskusijas paskatino darbuotojų nepasitenkinimas planuojama keisti darbo užmokesčio sistema.
Ligoninės dalininkai – SAM ir Klaipėdos universitetas – vadovybės paprašė iki lapkričio 5 d. pateikti patikslintą įstaigos finansinės padėties gerinimo planą.
Praėjusių metų pradžioje A. Šimaitis viešai žadėjo, kad įstaigos skolos bus grąžintos ne vėliau kaip iki šių metų vidurio. Tuo metu jos siekė apie 7,2 mln. eurų.
Tačiau šiuo metu KUL skola yra 13 mln. eurų, nurodė ministerija. Dalininkų susirinkime taip pat buvo paprašyta patikslinti finansinius įstaigos duomenis, tačiau jie kol kas negauti.
Mato vadovybės atsakomybę
L. Kukuraitis teigė, kad dalininkai iš vadovybės tikisi aiškių įsipareigojimų ir atskaitingumo. „Viskas priklausys nuo veiksmų, kurių imamasi siekiant sušvelninti ir tinkamai suvaldyti situaciją. Ministerijos atstovai ne kartą bendravo tiek neformaliai, tiek per susitikimus. Matome problemas, tačiau didelė atsakomybė tenka ir įstaigos vadovybei“, – kalbėjo ministras.
Pasak politiko, norint suprasti realią situaciją ligoninėje, reikia išsamesnio vertinimo.
Mes kol kas, kaip ir sakiau, prašome patikslinti informaciją, nes kai kuri informacija ne visai sutampa arba nėra tiek tiksli, kad galėtume skatinti tam tikrus sprendimus.
Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad jungiant ligonines Klaipėdoje valstybė finansiškai prie to prisidėjo menkai. Ministras taip pat sakė, kad po ligoninių sujungimo įstaigoje buvo didinamos darbuotojų algos, priimta daugiau specialistų.
KUL buvo įsteigta 2023 m. sausį sujungus Klaipėdos jūrininkų ligoninę, Klaipėdos universitetinę ir Palangos reabilitacijos ligoninę.
„Visa tai turi tiesioginę įtaką darbo užmokesčio fondui, kuris ir daro didžiausią spaudimą įstaigos biudžetui“, – teigė L. Kukuraitis.
„Ar buvo galima suplanuoti kitaip, kai metai iš metų čia vyksta ši situacija, priimti sprendimus, kad išvengtume tokios rizikos [...] paslaugų sutrikimui? Vadovas šiuo atveju patikino, kad neturėtų stoti paslaugos ir viską darys, kad jos nestotų. To ir tikimės“, – sakė jis.
Paklaustas, kaip vertina ligoninės vadovybės planuojamą darbo užmokesčio reformą, ministras atsakė: „Vadovybės atsakomybė yra valdyti savo darbo užmokesčio fondą ir darbo užmokesčio bei darbo sąlygų politiką.“
„Mes kol kas, kaip ir sakiau, prašome patikslinti informaciją, nes kai kuri informacija ne visai sutampa arba nėra tiek tiksli, kad galėtume skatinti tam tikrus sprendimus“, – nurodė L. Kukuraitis.
Susitiks su darbuotojais
Pasak ministro, SAM kancleris su vienu iš viceministrų planuoja susitikti su KUL darbuotojais.
L. Kukuraičio teigimu, ministerija turi mažai galimybių papildomai finansiškai prisidėti prie situacijos ligoninėje gerinimo, bet, kaip ir kitoms įstaigoms, prioritetizuojant viešąjį sektorių kitąmet žadamos dosnesnės sutartys iš Valstybinės ligonių kasos.
KUL administracija siūlo mažinti darbo sutartyse nustatytus pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies koeficientus, o susidariusį skirtumą kompensuoti fiksuota kintamąja dalimi.
Darbuotojai baiminasi, kad dėl to gali mažėti jų darbo užmokestis.
Pasak ligoninės administracijos, nesubalansavus darbo užmokesčio fondo, įstaigai gali nepavykti įveikti susidariusių finansinių sunkumų.
Anksčiau KUL generalinis direktorius A. Šimaitis yra nurodęs, kad darbo užmokesčiui skiriama 80,4 proc. visų ligoninės pajamų, nors finansiškai tvariu laikomas 72–73 proc. rodiklis.
(be temos)
(be temos)
(be temos)