Klaipėdos studentų sąjungos (KUSS) prezidentė Diana Mickutė, organizacijai vadovaujanti jau šešis mėnesius, tikina, kad pusė kadencijos prabėgo labai greitai. Jos teigimu, nuveikti darbai džiugina, tačiau sustoti mergina neketina ir planuoja ne ką mažiau aktyvią veiklą uostamiesčio aukštojo mokslo įstaigos labui vykdyti ir ateityje.

– Balandį tapote KUSS vadove. Kaip sekasi darbuotis?

– Pirmasis pusmetis buvo labai aktyvus ir darbingas. Sąjunga su didžiuliu entuziazmu ruošė pasiūlymus universitetui dėl įvairių nuostatų pakeitimo, bendradarbiavo su kitomis aukštosiomis mokyklomis, vyko į posėdžius bei susitikimus. Nesnaudėme ir įsibėgėjome nuo pat pirmų dienų. Galbūt norą kuo greičiau imtis veiklos padiktavo faktas, jog aš pati KUSS centriniame biure jau dirbau trejus metus. Nereikėjo laiko įsivažiuoti, nes pasikeitė tik pareigos. Tiesa, atsirado dar daugiau veiklos.

– Kokius tikslus kėlei prieš tapdama studentų atstove?

– Vienas iš svarbiausių planų buvo sąjungos viduje sukaupti projektų fondą, kad fakultetų atstovybės galėtų teikti savo pasiūlymus. Šiai idėjai įgyvendinti jau ruošiami nuostatai ir paraiškų formos. Kitas tikslas – pabandyti labiau suvienyti fakultetines atstovybes. Šiais metais organizuoti didieji renginiai parodė, kad glaudus bendradarbiavimas – įmanomas. Krikštynos ir "fuksų" stovykla pavyko puikiai.

– Universitete buvo jaučiamas renginių trūkumas?

– Nepasakyčiau, kad jų stigo. Turbūt labiau pasigesdavome sutarimo. Galbūt dėl pasikeitusios studentiškos valdžios fakultetuose pastebiu aktyvesnį vadovų bendradarbiavimą. Dėl šios priežasties renginiai tapo kokybiškesni ir tai džiugina.

– Kas per pirmąjį pusmetį buvo sunkiausia?

– Tikru iššūkiu tapo 17 žmonių komandos suvaldymas ir darbų paskirstymas. Po truputį įsivažiavome ir veiklą pasidalijame draugiškai. Kolektyvas manimi, kaip vadove, pasitiki. Vos pradėjusi eiti pareigas su daugeliu jų buvau tik pažįstama, o dabar tapome ir draugais.

– Kokia esi vadovė?

– Man patinka būti lydere. Malonu jausti, jog esi už kažką atsakingas ir užsiimi veikla, kuri gali padėti spręsti problemas. Neseniai mano komandos nariai mane pasveikino su Boso diena. Jie pasakė, kad esu ir gera draugė, ir griežta mama. Bendraudama su kolektyvu, bandau būti lanksti ir atrasti aukso viduriuką. Kai reikia, galiu ir toną pakelti, tačiau visada stengiuosi įsiklausyti į kiekvieną žmogų.

– Kokios, jūsų manymu, didžiausios problemos kamuoja universitetą?

– Studentų sąjungos nuomone, mūsų akademinis jaunimas per mažai įsitraukia į universiteto veiklą. Jaunimas nesidomi, kas ir kaip jiems atstovauja. Tenka pripažinti, jog mūsų studentai šiuo klausimu pasyvūs. Organizacijai dažnai tenka iš jaunimo išsireikalauti informaciją, nes patys jie savo mintimis ir bėdomis dalytis nelinkę. Tačiau ši problema kamuoja visus universitetus.

– Kokios priežastys tai lemia?

– Pragmatiškos. Daugelis studentų moka už studijas, kurios nemažai kainuoja. Jaunimui tenka susirasti darbą, kad galėtų išlaikyti save. Natūralu, jog kyla pasyvumas. Be to, Klaipėdos universitetas yra truputį mažesnis už Vilniaus ar Kauno aukštojo mokslo įstaigas, todėl ir aktyviai veikiančių studentų skaičius uostamiestyje kiek menkesnis. Tačiau KUSS kiekvienais metais pritraukia apie 200 veiklių studentų.

– Kas džiugina organizaciją, atstovaujančią studentams?

– Maloniai nuteikia faktas, kad puikiai sutariame su universiteto administracija. Ji visada atsižvelgia į mūsų pasiūlymus. Kartu galime diskutuoti ir rasti bendrų sprendimų. Tai skatina veikti. Sveikintinas ir atstovybių fakultetuose bendradarbiavimas.

– Kaip KUSS vertina skandalingai nuskambėjusią istoriją, liečiančią universiteto rektorių Vaidutį Laurėną?

– Teismo sprendimų kritikuoti negalime. Vertinti, kas šioje istorijoje teisėta ar ne, ne mūsų kompetencija. Su V.Laurėnu sutariame puikiai. Universiteto vadovas visada pasiruošęs diskusijai su mumis. Jei sąjungai kyla klausimų, drąsiai kreipiamės į rektorių. Lygiai taip pat rektorius, kilus neaiškumams, skambina mums. Esame patenkinti universiteto vadovu ir jį palaikome.

– Esate Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto magistro perdirbimo pramonės inžinerijos magistro studijų studentė. Ar spėjate suderinti mokslus ir vadovaujamą darbą?

– Paskaitos man prasideda 17 val. Toks tvarkaraštis padeda spėti nuvykti į posėdžius ir susitikimus. Darau viską, kad studijos nenukentėtų. Stengiuosi protingai planuoti laiką ir kol kas tai pavyksta.