Taikosi į naują rekordą

Paskutiniuosius keturis mėnesius Klaipėdos uosto mėnesinė krova siekdavo per 4 mln. tonų. Mėnesio rezultatai nuolat būdavo geresni nei pernai.

Tai leido Klaipėdos uostui išlipti iš minusinės krovos, kuri buvo šių metų pirmąją pusę.

Jei tendencija išliks ir paskutinįjį šių metų mėnesį, realu, kad Klaipėdos uostas peržengs rekordinę 47 mln. tonų metinę krovą. Tai būtų ypač didelis pasiekimas. Prieš metus ir pačioje Klaipėdoje buvo prognozuojama, kad perkopti 46 mln. tonų pernykštės ir užpernykštės krovos jau nebepavyks.

Per pirmus vienuolika šių metų mėnesių Klaipėdos uoste krauta 43,5 mln. tonų krovinių. Tai buvo 2,3 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Krovos apyvartą labiausiai augino birieji produktai – trąšos ir grūdai. Lapkritį grūdų krova buvo net 50 proc. geresnė nei pernai tą patį mėnesį.

Nepaisant sudėtingų metų, juos tokius padarė COVID-19, šiemet net dešimtadaliu daugiau krovinių buvo gabenama keltais. Praradę žymią dalį keleivių, dėl krovinių iš Klaipėdos uosto plaukiojantys keltai išlaikė palyginti neblogas pozicijas.

Optimizmo teikia ir metų pradžioje smukusi, bet antroje jų pusėje gerėjusi generalinių krovinių krova.

Šiais metais Klaipėdos uoste fiksuojamas ir suskystintų gamtinių dujų, rūdos, metalo laužo krovos augimas.

Kritimą išgyveno visi

Ir toliau sudėtinga krova išlieka Latvijos uostuose. Rygos uostas per 11 mėnesių krovė 21,82 mln. tonų. Tai 27,4 proc. mažiau nei pernai. Ryškų kritimą labiausiai lėmė net 72,9 proc. sumažėjusi anglių krova, nors jų dar krauta 2,6 mln. tonų. Priminsime, kad vos prieš kelerius metus anglys Rygos uoste sudarė beveik 60 proc. jo krovos.

Rygos uoste 28,3 proc. mažiau krauta ir naftos produktų. Per 11 mėnesių jų iš viso buvo 3,4 mln. tonų. Rusiškos anglys ir naftos produktai buvo dominuojantys Rygos uoste. Jų netektys dabar labiausiai ir veikia šį uostą. Ryga netenka rusiško tranzito.

Panašią netektį daugiau nei prieš porą dešimtmečių yra išgyvenęs ir Klaipėdos uostas. Tuomet per trumpą laiką iš Klaipėdos uosto iškeliavo  rusiškas lakštinis metalas, kuris sudarė apie trečdalį Klaipėdos uosto krovos. Dabar kažkas panašaus būtų, jei iš Klaipėdos uosto iškeliautų baltarusiški kroviniai.

Rusiško tranzito netektys dar labiau veikia Latvijos Ventspilio uostą. Per 11 mėnesių jis krovė vos 11,83 mln. tonų krovinių. Tai buvo net 39,2 proc. mažiau nei pernai. Net 7,6 mln. tonų Ventspilio uoste sudarė skysti kroviniai, naftos produktai. Jų krova sumažėjo 20,8 proc. Net 74,9 proc. sumažėjo birių krovinių, anglių kiekis. Iš viso Ventspilio uoste šiemet krauta 1,89 mln. tonų birių krovinių. Beveik nepakito, tiksliau net 1 proc. augo Ventspilio uosto generalinių krovinių krova.

Savi kroviniai negelbsti

Bendra Rusijos uostų krova šiemet per 11 mėnesių yra 2,3 proc. blogesnė nei pernai. Iš viso krauta 750,73 mln. tonų. Šie metai yra pirmieji Rusijoje per pastarąjį dešimtmetį, kai bendra krova mažėjo. Iki šiol ji nuolat augo ir dėl naujų uostų statybos, ir dėl rusiškų krovinių perorientavimo iš rytinės Baltijos ir Ukrainos uostų.

Rusijos uostuose labiausiai krito naftos ir jos produktų eksportas. Vien lapkritį Rusijos naftos ir jos produktų eksportas sumažėjo 20 proc.

Didžiausias naftos eksporto kritimas fiksuotas kaip tik Rusijos Baltijos uostuose – Ust Lugoje – 39 proc., Primorske – 28 proc. Rusijos Baltijos jūros regione lapkritį 7,8 proc. sumažėjo ir konteineriais gabenamų krovinių. Iš jų Sankt Peterburge, kuris krauna daugiausiai konteinerių, jų sumažėjo 5,9 proc., Kaliningrado uoste – 18,1 proc., Ust Lugoje – net 19,3 proc.

Bendrai Rusijos Baltijos jūros regiono uostų krova šiemet yra 6,6 proc. mažesnė nei pernai. Iš viso krauta 220 mln. tonų. Ust Lugos uostas krovė 93,4 mln. tonų (kritimas 2 proc., palyginti su 2019 m., 11 mėnesių), Sankt Peterburgas – 54,5 mln. tonų (-0,8 proc.), Primorskas – 45,4 mln. tonų (-19,4 proc.), Vysockas – 16,7 mln. tonų (-6,6 proc.), Kaliningradas – 9,6 mln. tonų (- 5,8 proc.).