Metų pradžioje smuktelėjęs į duobę Klaipėdos uostas atsitiesė ir žengia pagal rekordinį krovos grafiką.

Pretenzijos į rekordą

Balandį Klaipėdos uosto krovos apyvarta šoktelėjo net 16,1 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pat mėnesiu. Šiemet balandį krauta 3 mln. 114 tūkst. tonų krovinių. Tai net 432,6 tūkst. t daugiau nei pernai balandį.

"Žygiuojame pagal aukščiausią krovos kreivę. Pagrindiniai faktoriai, kurie lėmė tokį balandžio krovos rezultatą buvo atsistačiusi naftos produktų krova, uosto istorijoje rekordinės trąšų krovos, tolesnis konteinerių krovos augimas, gerokai ūgtelėjusi žemės ūkio produktų, durpių krova", – pastebėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administravimo direktorius Artūras Drungilas.

Jo teigimu, panašios krovos tendencijos, kai ji per mėnesį peržengs daugiau kaip tris milijonus tonų, išliks ir toliau.
Uosto direkcija paskaičiavo, kad pagal tą krovą, kuri buvo kovą ir balandį, Klaipėdos uostas metų pabaigoje realiai galėtų pretenduoti į rekordinę maždaug 37 mln. tonų krovą. Jei dar „pliusą duotų“ naftos produktų krova, kuriantis naujoms keltų linijoms, iš minuso išliptų bendra uosto ro ro krova, galima tikėtis ir dar geresnio rezultato.
Anksčiau Uosto direkcija buvo skelbusi, kad 2014 metų krova sieks apie 34 mln. tonų.

Nusileidžia tik Rygai

Per keturis šių metų mėnesius Klaipėdos uostas krovė 11 mln. 817 tūkst. tonų krovinių. Tai 2,2 proc. mažiau nei pernai.

"Pernai ypač gera buvo metų pradžia, todėl šiemet ir atrodo, kad Klaipėdos uosto rezultatai yra menkesni", – patikslino A.Drungilas. Jo nuomone, po penkių mėnesių Klaipėdos uosto krova jau turėtų būti „su pliusu“.

Tarp rytinės Baltijos uostų šiais metais Klaipėdos uostas žengia antroje vietoje. Jis negali varžytis su Rygos uostu, kuris per keturis mėnesius krovė 13 mln. 444 tūkst. tonų. Jo krovos augimas siekia net 21 proc.

Rygos uoste augo visų rūšių krovinių kiekis, išskyrus medienos drožles. Rygos uostas yra ypač priklausomas nuo rusiškų anglių krovos. Anglys šiame uoste sudarė beveik 5 mln. tonų ir jų buvo net 13 proc. daugiau nei pernai. Įspūdingai, net 4,5 karto Rygos uoste augo metalo laužo, keturis kartus grūdų ir jų produktų, 77 proc. rūdų, 38 proc. trąšų, 36 proc. naftos produktų krova. Ne toks įspūdingas konteinerių augimas. Jis sudarė 126 tūkst. TEU arba 1,8 proc. daugiau nei pernai. Klaipėdos uoste per tą patį laiką krauta 147 tūkst. TEU konteinerių arba 13 proc. daugiau nei pernai.

Klaipėdos uostas šiemet, kaip ir pernai, lenkia Ventspilio (jo krova 11,5 mln. tonų - 3,5 proc. mažesnė nei pernai) ir Talino (10,55 mln. tonų arba + 2,8 proc.).

Priekaištai iš Rusijos

Klaipėdos uosto adresu Rusijos žiniasklaidoje pasipylė kaltinimų. Neva Klaipėdos uostas kaltas, kad Kaliningrado jūrų prekybos uosto krova šiemet mažesnė net 32 proc.
Rusijos internetinėje žiniasklaidoje buvo išspausdintas straipsnelis "Klaipėda, spausdama sultis iš Kaliningrado per draugiškus geležinkeliečius, toliau riebėja". (Klaipeda, vyžimaja čerez družessvennych železnodorožnikov soki iz Kaliningrada, prodolžaet žirovat).
Kaliningrado uoste mažėjo visų rūšių krovinių, išskyrus konteinerius.

Bendras Rusijos krovinių srautas per jos uostus šiais metais yra net 6,2 proc. didesnis nei pernai. Iš viso krauta 197,8 mln. tonų krovinių.

Daugiausiai krovinių krovė prie Juodosios jūros esantis Novorosijsko uostas – 41,2 mln. tonų (+9,9 proc.). Toliau rikiuojasi trys Rusijos Suomių įlankos uostai: Ust Luga – 23 mln. tonų (+23,5 proc.), Primorskas – 19,1 mln. tonų (- 17,8 proc.) ir Sankt Peterburgas – 19,09 mln. tonų (+ 9,9 proc.).

Pirmą kartą Ust Lugos uostas žemyn nustūmė Primorską. Visai realu, kad jį dar žemiau gali nustumti ir Sankt Peterburgo uostas.