Anot Klaipėdos universiteto ornitologo Juliaus Morkūno, kormoranai uosto akvatorijoje nėra neįprastas reiškinys.

Esą po perėjimo sezono jie susiburia į būrius ir laikosi, kol pradeda šalti oras.

Vieną dieną jie maitinasi jūroje ties Juodkrante, kitą – Kuršių mariose ties Dreverna, trečią dieną – prie Kairių ar uosto akvatorijoje.

Tie būriai taip ir klajoja, o jie būna dideli. Pavyzdžiui, per paukščių palydas praeitą savaitgalį ornitologai suskaičiavo 6 tūkst. kormoranų pulką, kuris nuo molo iš Kuršių marių skrido maitintis į jūrą.

"Dalis kormoranų jau yra išskridę į žiemavietes. Keliems paukščiams esame pritaisę siųstuvus ir matome, kur jie šiuo metu yra. Tad vienas yra Gotlando saloje, Švedijoje, kitas perskrido visą Lietuvą į rytus, dabar yra netoli Ignalinos rajono Baltarusijos pusėje, ten jis maitinasi pas baltarusius žuvininkystės tvenkiniuose, dar vienas yra Lenkijoje, o keturi laikosi Kuršių mariose", – pasakojo J.Morkūnas.

Jie dažniausiai maitinasi įvairių rūšių smulkiomis žuvimis, kurių yra daugiausia, tas ir gaudo.

Ties Kuršių mariomis jau ne vienus metus gyvuoja dvi kormoranų kolonijos – Juodkrantėje ir prie Karklės. Pastarojoje, mažesnėje, gyveno apie 7 tūkst. paukščių.

"Jie dažniausiai maitinasi įvairių rūšių smulkiomis žuvimis, kurių yra daugiausia, tas ir gaudo. Dabar pajūryje jų pagrindinis maistas – invazinė rūšis grundulai, kuriuos reikėtų mažinti, tad kormoranai šitą darbą atlieka nemokamai. Kai žuvų sumažėja, stabilizuojasi ir kormoranų skaičius. Pastebėjome, kad dabar jų kolonijos nebedidėja", – kalbėjo J.Morkūnas.

Dauguma šių paukščių jau išskrido į žiemavietes, tačiau dalis jų dar užsiliko ir laikysis čia net iki lapkričio. Žiemoja kormoranai Pietų Europoje.

Didysis kormoranas – vietinė rūšis, su pertraukomis perėjusi keletą pastarųjų šimtmečių.

Visos iki šiol buvusios jų kolonijos XVII–XIX a. buvo sunaikintos žmonių.

Kormoranų populiacijos gausėjimas Europoje, prasidėjęs prieš 40 metų, Lietuvoje pasireiškė tik prieš 25 metus.