Neketina lėtinti tempo
Remiantis veiklos rezultatais, praėję metai Klaipėdos uostui buvo sėkmingi. Krova pasiekė 39 mln. tonų kartelę ir viršijo prognozes.
Pasak uosto vadovų, praėjusius metus žymėjo ir reikšmingi investicijų rezultatai, pradedant nuo uosto kanalo gilinimo ar baigtų Laivyno bazės statybų iki pradėtų žaliojo vandenilio stotelės ar kruizinių laivų terminalo statybų.
„Nuoseklios investicijos į plėtrą, infrastruktūros tobulinimą bei inovatyvius sprendimus yra svarbus gerų rezultatų variklis. Per ateinančius ketverius metus neketiname lėtinti tempo. Priešakyje – tvarią plėtrą užtikrinsiantis didžiausias uosto istorijoje pietinės dalies išvystymo projektas, esamos infrastruktūros tobulinimas, naujos paslaugos bei žaliosios iniciatyvos“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinis direktorius Algis Latakas.
Atsižvelgiant į tendencijas, prognozuojama, kad Klaipėdos uosto krova kasmet augs po 2–3 proc.
Infrastruktūros poreikiai
Auganti krovos apimtis, uosto administracijos teigimu, reiškia ir naujus infrastruktūros poreikius.
Šiuo metu Klaipėdos uostas esą nebeturi teritorijų, kur galėtų plėstis, todėl ieškoma naujų galimybių – neseniai patvirtintame 2026–2029 m. strateginiame veiklos plane numatytas pietinės uosto dalies išvystymo projektas.
Naujos apimties uosto veiklos ir krovos potencialą kuriančiam projektui skiriama didžioji investicinės programos pinigų dalis – beveik 600 mln. eurų.
Vertinant būsimų investuotojų dalį, bendra viso išvystymo suma sieks daugiau nei 1 mlrd. eurų.
Pirmąjį šio projekto etapą – pietinių uosto vartų statybas – ketinama pradėti šių metų viduryje.
Viso projekto rangos darbus numatoma užbaigti 2028 m.
Toliau bus tęsiami jau įsibėgėję uosto infrastruktūros vystymo projektai.
Išlieka užtikrintas naujojo kruizinių laivų terminalo, kuris atlieps augančios kruizinės laivybos, miesto ir NATO sąjungininkų poreikius, statybų finansavimas.
Nuoseklios investicijos į plėtrą, infrastruktūros tobulinimą bei inovatyvius sprendimus yra svarbus gerų rezultatų variklis.
Rekonstruos krantines
Šių metų pabaigoje taip pat planuojama baigti ir vėjo jėgainių surinkimui ir sandėliavimui reikalingos infrastruktūros įrengimo darbus.
Šis projektas yra svarbus stiprinant jūrinės inžinerinės pramonės plėtrą Klaipėdos uoste bei iš anksto užtikrinant geras sąlygas jūrinio vėjo parkų vystymui Baltijos jūroje.
Taip pat toliau bus plėtojamas upinis Jurbarko uostas, gaivinsiantis vidaus vandenų laivybą bei prisidėsiantis prie žaliųjų tikslų.
Kuriant naujas teritorijas kartu toliau bus tobulinama ir dabartinė infrastruktūra, užtikrinanti galimybes krovos įmonėms išlaikyti aukštą krovos pajėgumą.
Apie 40 mln. eurų numatyta skirti krantinių rekonstrukcijai, laivybos kanalo gilinimo darbams.
Prioritetu lieka tvarumas
Per kelerius artimiausius metus taip pat bus investuojama į Klaipėdos uosto saugumo sprendimus.
Minimu laikotarpiu Klaipėdos uosto direkcija imsis ir naujų veiklų.
Viena jų – susisiekimo su Kuršių nerija užtikrinimas keltais.
Ketinama užbaigti Smiltynės perkėlos prijungimo prie Uosto direkcijos procedūras.
Per artimiausius ketverius metus tvarumo iniciatyvos išliks tarp Uosto direkcijos prioritetų.
Jau šiemet buvusioje Laivyno bazėje bus gaminamas žaliasis vandenilis, tarptautiniai keltai uoste galės stovėti išjungę variklius, nes naudos jiems nuo kranto tiekiamą elektros energiją, bus reikšmingai atnaujintas Uosto direkcijos laivynas, stiprinama aplinkos kokybės stebėsena.
Tvarumo iniciatyvoms skatinti per ketverius metus bus skirta 21 mln. eurų.
Užbaigti investiciniai projektai, auganti krovos apimtis, papildomos komercinės veiklos, planuojama, didins ir Uosto direkcijos pajamas.
Skaičiuojama, kad iki 2029 m. Uosto direkcijos pajamos pasieks 103 mln. eurų.
Lyginant su 2025 m., tai yra apie 40 mln. eurų daugiau.
Naujausi komentarai