Skundas – galingas ginklas ieškant teisybės. Tačiau neretai jis tampa ir teroro įrankiu. Tuo įsitikinę valdininkai, kuriuos absurdiškais reikalavimais atakuoja keistuoliai, galintys pretenduoti ir į poziciją Guinnesso rekordų knygoje. Pavyzdžiui, moteris, sugebėjusi parašyti net 700 skundų.

Interesantas su pistoletu

Nemažą darbo patirtį valstybinėse institucijose turintis klaipėdietis Laisvūnas Kavaliauskas pripažįsta, kad su neįprastais žmonėmis jam tenka susidurti nuolat.

„Ko tik nėra buvę. Dar dirbant apskrities administracijoje, ateidavo žmonės į priėmimą, ir negalėdavau suprasti, ko jie iš manęs nori“, – prisiminė L.Kavaliauskas.

Buvęs apskrities viršininkas pasakojo, kad apsilankė jaunas vyrukas ir atsinešė ryšulėlį su išardyto pistoleto dalimis.

„Paklausė, ar žinau, kas čia. Atsakiau, kad galiu spėti, jog tai kažkokio ginklo detalės. Jis patvirtino, kad tai – pistoletas ir paklausė, ar aš galėčiau jį surinkti“, – prisiminė L.Kavaliauskas.

Tuomet tarnautojas atsisakė tai padaryti, nes nebuvo tikras, kad po to ginklo svečias nenukreips į jį patį.

„Jis sako: “Matai, esi apskrities viršininkas, o pistoleto surinkti nemoki„. Tuomet svečias mano akivaizdoje surinko pistoletą ir liko labai patenkintas. Padėkojo už priėmimą, atsisveikino ir išėjo. Koks buvo to apsilankymo tikslas, visiškai neaišku“, – pasakojo L.Kavaliauskas.

Grėsmė dėl džiūvančios vyšnios

L.Kavaliauskas pasakojo, kad buvo vienas savotiškas interesantas iš Kretingos. Jis skundėsi kaimyno šiltnamiu, esą jo kampas užstoja saulės šviesą ir dėl to ėmė džiūti prieš septynerius metus pasodinta vyšnaitė.

„Supratau, kad šiam žmogui jo kiemo problemos – visas gyvenimas, jo visata. Prie durų jis atsisuko ir ištarė – jei man nepadėsi, aš tave nušausiu, o įnagį tam turiu“, – prisiminė L.Kavaliauskas.

Po savaitės tuomečiam apskrities viršininkui paskambino iš Kretingos policijos komisariato ir pasiteiravo apie nušauti grasinusį pilietį.

Pasirodo, dėl tos vyšnios jis jau buvo atėjęs pas rajono merą, tarybos narius ir vis primindavo, kad „įnagį tam turi“. Policija sunerimo, kad grasinimai nevirstų tikrove ir atliko pas tą žmogelį kratą, bet nieko nerado.

„Tačiau po metų tas pats pilietis vėl apsilankė pas mane ir sekretorei priminė, kad aš taip ir neišgelbėjau vyšnios, kurią užstojo jo kaimyno šiltnamis. Ir vėl pagrasino nušauti“, – pasakojo L.Kavaliauskas.

KGB sąmokslas

Absoliuti skundų rekordininkė – viena ponia iš pajūrio kurorto, paveldosaugininkams per 10 metų pateikusi net 713 skundų. Moters manymu, neteisingai pažymėtas keliukas į jos sodybą.

„Buvo ir daugybė teismų, bet pagaliau nuspręsta, kad neįmanoma padaryti taip, kaip ji nori. 713 skundų – tai jau įvykis, analogų mes neturime“, – tvirtino L.Kavaliauskas.

Dar vienas keistas klaipėdietis valstybinių įstaigų reikalauja ištirti, kas suniokojo tremtinių paminklinę lentelę. O kad tyrimas vyktų greičiau, žmogus nurodė, jog tai padaryta KGB agentų rankomis. Nors akivaizdu, kad lentelė sueižėjo nuo oro permainų.

Skundus rašantys žmonės, pasak L.Kavaliausko, turi vieną bendrą savybę – jų braižas labai kaligrafiškas, tvarkingas. O skundai gausiai iliustruojami įvairiomis nuotraukomis, schemomis, pribraižyti rodyklėmis ir paaiškinimais.

Nagu – prieš valdininkę

L.Kavaliauskas prisiminė moterį, kuri į Klaipėdos apskrities administraciją atnešė visą šūsnį labai keistų savo eilėraščių, parašytų ant reklaminių lankstinukų. Kad įspūdis būtų tvirtesnis, ji pasiėmė ir popieriaus, ant kurio buvo priklijuotos džiovintos gėlės. Ji siūlė į švietimo reformą įtraukti eksperimentą 6–7 klasių vaikams.

„Prašė kuo daugiau tokio amžiaus vaikų sukviesti į Teatro aikštę. Moteris tvirtino parodysianti, kaip atsiplėšti nuo žemės ir žadėjo išmokyti vaikus skraidyti“, – prisiminė L.Kavaliauskas.

Dar vienas dramatiškas atvejis nutiko savivaldybėje, kai atėjo ilgaplaukis, ant mažojo rankos piršto užsiauginęs maždaug 5 cm ilgio lenktą nagą, ir, prispaudęs savivaldybės darbuotoją prie stalo, grasino juo tą moterį papjauti.

„Žmogus iš niekuo dėtos valdininkės reikalavo grąžinti pinigus. Nes jo turėtos santaupos banke, rublius pakeitus bendraisiais pinigais (“vagnorkėmis„), šimteriopai nuvertėjo. Jam pasirodė, kad dėl to kalta savivaldybėje dirbanti moteris“, – stebėjosi L.Kavaliauskas.

Policininkai vagia liemenėles?

Visuomenės sveikatos centro darbuotoja Asta Šlepetienė prisiminė, kad pernai netrūko skundų iš Palangos.

„Gavome pareiškimą, kad kaimynas kažkokiais nuodais apipurškė langus, ir tai pakenkė šeimos sveikatai. Tačiau skundas nepasitvirtino“, – tvirtino A.Šlepetienė.

Pas Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininką Antaną Baužą šią savaitę apsilankė kažkoks žmogus ir skundėsi, kad dūsta nuo kepamos mėsos kvapo mieste, nes yra vegetaras.

Interesantas norėjo, kad tarnyba uždarytų greitojo maisto įstaigas mieste.

Klaipėdos 1-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Arūnas Pužauskas pasakojo, jog gana dažnai gauna pareiškimus, kad kaimynai pro elektros lizdus leidžia dujas, formaldehidą.

Tokiais mistiniais šalia gyvenančių žmonių veiksmais paprastai skundžiasi vyresnio amžiaus vyrai.

Atlikus tyrimus, iki šiol nė vienas atvejis nepasitvirtino.

Policiją nuolat vargina ir garbaus amžiaus moteris, besiskundžianti, kad iš jos buto vagia daiktus, liemenėles, naktinius baltinius.

„Kai tik tyrėjas pradeda aiškintis situaciją, iš karto tampa “vagimi„. Esą pareigūnas susimoko su kitais vagišiais, o po jo apsilankymo irgi dingsta daiktai. Ji rašo kitą pareiškimą ir kaltina tą tyrėją vagyste, o mes privalome atlikti tarnybinį patikrinimą“, – absurdišką situaciją pateikė A.Pužauskas.

„Skundai su diagnoze“

Klaipėdos savivaldybės Vieno langelio ir elektroninių paslaugų skyriaus vedėja Lina Kryževičienė pripažįsta, kad gauna nemažai keistų raštų, kuriuos vadina „skundais su diagnoze“.

„Gauname tokių absurdiškų raštų, kuriuose nėra nei minties, nei faktų, tik kažkokie svaičiojimai, pamąstymai, kurie net neatitinka tikrovės. Tokių net neregistruojame. Juos atnešantys žmonės – kaip ne iš šio pasaulio“, – patirtimi dalijosi L.Kryževičienė.

Tokie interesantai paprastai nieko nenori, tik pasidalyti savo mintimis, idėjomis. Bet jų minčių valdininkai teigia nesuprantantys.

„Bene pats įdomiausias prašymas buvo išvaduoti savivaldybę nuo žmogėdrų. Jūs man pasakykite, kas yra žmogėdros? Gal mes, kurie čia dirbame? Tenka su jais bendrauti ir tiesiogiai, kartais prašome policijos pagalbos. Bet dažniausiai su kitaip mąstančiais pavyksta susitarti gražiuoju“, – pasakojo L.Kryževičienė.

Visagalė redakcija

Dar viena vieta, kur galima pasiskųsti, tai – laikraščių redakcijos.

Viena pensininkė guodėsi, kad daugiabutyje virš jos gyvenanti panašaus amžiaus kaimynė kasnakt triukšmauja. Esą moteris savo bute turi metalo apdirbimo dirbtuves ir kiekvieną naktį gręžia elektriniu grąžtu iki paryčių.

Kaimyne besiskundžianti klaipėdietė pareiškė, kad triukšmadarė tikriausiai gamina kulkas medžiotojams. Esą, ką gi daugiau galima daryti su elektriniu grąžtu.

Dar viena moteris žurnalistams skundėsi, kad priešais esančiame daugiabutyje kažkokie žmonės šviečia į ją lazerio spinduliais ir fotografuoja, todėl ji nei tualete, nei vonioje nedega šviesos, kad piktadariai jos nepamatytų.

Dar viena klaipėdietė žurnalistams guodėsi dėl netiesioginės lytinės prievartos, kurią esą patiria, kai kaimynas per elektros lizdą ima skleisti specialius kenksmingus spindulius.

Viską vainikavo sąnario protezo vagystė. Pasirodo, šį daiktą pacientė prarado vienoje ligoninėje, o jį pavogė gydytojai per operaciją.

Dienraščio redakciją keistuoliai su neįprastomis savo patirtimis ypač dažnai aplanko per pilnatį.

Komentaras

Aleksandras Slatvickis

Psichiatras

Visi atvejai yra skirtingi. Tai gali būti ir asmenybės sutrikimas, ir ligos apraiška. Kalbant apie tariamus lazerio poveikius per elektros lizdą ar dujų leidimą, galima daryti prielaidą, kad tikriausiai žmogui yra haliucinacijos. Galima įtarti psichikos ligą. Yra žmonių, kurie vadinami patologiškais skundikais. Tai savotiški teisybės ieškotojai. Jie prirašo keliolikos lapų skundus, kuriuose kartais būna ir dalis tiesos. Tokie asmenys turi stipriai išreikštą teisingumo jausmą. Tačiau kalbant apie atvejį, kai moteris pateikė per 700 skundų, jau galima suabejoti jos dvasine pusiausvyra ir net dvasine sveikata. Nors negalime atmesti galimybės, kad jos skundas pagrįstas, bet į jį biurokratai nereaguoja. Sprendžiant iš raštų skaičiaus, nustatyti diagnozės neįmanoma. Kaip atsiranda noras ieškoti teisybės? Visiems skirtingai. Jei žmogus susirgo rimta psichikos liga, pasireiškia simptomai, jis ieško priežasčių ir mano, kad tos priežastys yra iš išorinio pasaulio, todėl pradeda skųsti tariamus skriaudikus. Kitas atvejis, kai žmogus susiduria su neteisybe. Jis mėgina tai išspręsti, jam nepavyksta. Todėl su kiekvienu neigiamu atsakymu į jo skundą noras rasti teisybę aktyvėja. Tada jau įmanomas patologinis asmenybės vystymasis pagal skundiko tipą. Yra įvairių atvejų ir kiekvienas reikalauja atskiro nagrinėjimo.