Įkvepia garbinga praeitis

2 500 studentų, apie 200 profesionalių dėstytojų, 26 studijų programos, 60 praktinio rengimo laboratorijų – tokia yra daugiau kaip šimtmetį skaičiuojančios Klaipėdos valstybinės kolegijos dabartis. Šį ketvirtadienį kolegijos bendruomenė, garbūs svečiai, alumnai rinkosi į iškilmingą šventinį vakarą, kurio metu pagerbta aukštosios mokyklos praeitis, pasidžiaugta dabartimi ir optimistiškai pažvelgta į ateitį.

„Didžiuojamės, kad Klaipėdos valstybinė kolegija turi gilias istorines šaknis. Sveikatos mokslų fakultetui šiemet sukanka 90 metų, daugiau kaip šimtmetį tęsiama ir mokytojų rengimo tradicija, išaugusi iš Mokytojų seminarijos. Tai tikrai garbingas amžius aukštajai mokyklai Lietuvoje.

Ne mažiau didžiuojuosi matydamas, į ką Klaipėdos valstybinė kolegija užaugo. Dabar tai moderni didžiausia aukštoji mokykla Vakarų Lietuvoje, kurios organizuojamos studijos puikiai vertinamos tarptautinių ekspertų, studentų ir vietos darbdavių. Kolegija inovatyviomis laboratorijomis ir jose atliekamais mokslo taikomaisiais tyrimais, vykdomais projektais sėkmingai konkuruoja Lietuvos ir Europos aukštojo mokslo erdvėje“, – pasididžiavimo neslėpė Klaipėdos valstybinės kolegijos direktorius dr. Remigijus Kinderis.

Kolegijos Sveikatos mokslų fakulteto dekanė dr. Asta Mažionienė pasidžiaugė, kad šventė subūrė ne tik dabar dirbančius dėstytojus, darbuotojus, studentus, bet ir buvusius kolegas, absolventus, kurie 30 ar net 40 metų sėkmingai dirba Klaipėdos mieste ir Vakarų Lietuvos regione. Šventėje taip pat dalyvavo Klaipėdos universiteto atstovai, kitų Klaipėdos ir šalies aukštųjų mokyklų, profesinio rengimo įstaigų atstovai.

„90 metų įstaigai tikrai yra daug, toks laikotarpis rodo gilią, brandžią istoriją ir patirtį. Klaipėdos valstybinė kolegija yra seniausia aukštoji mokykla Klaipėdoje. Sveikatos mokslų fakulteto ištakos siekia 1934 m., o dar anksčiau uostamiestyje pradėti rengti tik pedagogai – 1902 m. Mokytojų seminarija (Herkaus Manto g. 20) – dabar tai Klaipėdos valstybinės kolegijos Verslo fakultetas, Pedagogikos katedra“, – priminė dekanė dr. A. Mažionienė.

Pradžia. Klaipėdos valstybinės kolegijos Sveikatos mokslų fakulteto pradininku laikomas pirmasis Raudonojo Kryžiaus ligoninės vadovas daktaras Juozas Ciplijauskas, kuris prieš 90 metų įsteigė gailestingųjų seserų kursus. Klaipėdos valstybinės kolegijos nuotr.

Rudenį – nauja studijų programa

Klaipėdos valstybinės kolegijos Sveikatos mokslų fakultetui pradžią davė 1933 m. atidaryta Raudonojo Kryžiaus ligoninė. Pirmasis ligoninės direktorius daktaras J. Ciplijauskas dėl medicinos personalo trūkumo 1934 metais įsteigė Klaipėdos gailestingųjų seserų kursus – šitaip prasidėjo Klaipėdos valstybinės kolegijos Sveikatos mokslų fakulteto istorija.

Bėgant metams fakultetas vis labiau plėtėsi. Šiuo metu rengiamų specialistų spektras ypač platus – čia studijuoja būsimi burnos priežiūros specialistai (burnos higienistai ir odontologų padėjėjai, kineziterapeutai, grožio terapeutai, socialiniai darbuotojai.

Kasmet kolegijos Sveikatos mokslų fakultetas išleidžia apie šimtą profesionalių bendrosios praktikos slaugytojų. Nuo rudens kolegijoje startuoja ir gimininga akušerijos studijų programa (akušeriai šioje aukštojoje mokykloje buvo rengiami ir seniau – nuo 1945 iki 2000 m.).

Platus specialybių pasirinkimas

Klaipėdos valstybinė kolegija turtinga net tik sveikatos specialistų. Šioje aukštojoje mokykloje galima rinktis studijų programas iš Socialinių, sveikatos, verslo ir viešosios vadybos, ugdymo, informatikos, inžinerijos ir technologijų mokslų – pasirinkimas itin platus, kad norintieji siekti aukštojo mokslo, būtinai atrastų ką nors savo. Šiandien kolegija vykdo 24 profesinio bakalauro ir 2 trumpąsias studijų programas, kurių dalis yra unikalios regione: dietetika, maisto technologijos, odontologinė priežiūra, burnos higiena, nekilnojamojo turto matavimų inžinerija ir kt. Šiemet kolegija siūlo ne tik pirmosios pakopos studijas, bet ir trumpąsias studijas, skirtas baigusiems profesines mokyklas ir norintiems tobulėti.

Studijos kolegijoje, išskyrus kelias programas, tęsiasi trejus metus. Šiandienos jaunam žmogui patrauklu per trejus metus tapti bakalauru – kompetentingu aukštos kvalifikacijos slaugytoju, inžinieriumi, rinkodaros specialistu ar mokytoju.

Kolegijos išskirtinumas, jog net 60 proc. studijų laiko skiriama praktiniam parengimui. Čia įkurta daugiau kaip 60 praktinio rengimo laboratorijų, kai kurios jų, pavyzdžiui, dirbtiniu intelektu grįstas Slaugos simuliacijos centras, unikalus tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų.

Šventė. Klaipėdos valstybinė kolegija švenčia išskirtinę sukaktį – Sveikatos mokslų fakultetui sukanka 90 metų. Klaipėdos valstybinės kolegijos nuotr.

Įdarbinimo rodikliai – puikūs

Studijos Klaipėdos valstybinėje kolegijoje puikiai vertinamos darbdavių: net 91,6 proc. teigiamai vertina absolventų pasirengimą darbo rinkai. Puikūs ir įsidarbinimo rodikliai – net 85 proc. absolventų įsidarbina per vienerius metus po studijų baigimo. Kolegija puikiai vertinama ir nepriklausomų tarptautinių ekspertų. Remiantis jų išvadomis, kolegija įvertinta labai aukštais balais ir akredituota maksimaliam laikui – septyneriems metams.

Nors dauguma aukštųjų mokyklų šiuo metu susiduria su studentų skaičiaus mažėjimu, Kolegija geba išlaikyti gana stabilų jų skaičių. Studijų programos reaguoja į gyvenimo pokyčius ir taiko studijas prie naujų sąlygų, kuriomis turės dirbti būsimieji profesionalai. Pavyzdžiui, būsimieji inžinieriai, pasirinkę Elektros ir automatikos inžinerijos studijas, gali gilintis į atsinaujinančią energetiką, čia pat laboratorijoje mokytis dirbti su saulės energijos moduliais. Tai ypač perspektyvu visame pasaulyje planuojant tvarios energetikos plėtrą. Studijuojantieji automobilių transporto inžineriją mokosi elektrinių variklių subtilybių.

„Mums, kaip aukštajai mokyklai, ypač svarbu įgyvendinti savo misiją – prisidėti prie regiono darnaus vystymosi. Esame ta aukštoji mokykla regione, kuri pritraukia daugiausia jaunų žmonių į miestą ir suteikia stiprų pagrindą sėkmingai jų profesinei ateičiai. Kolegija didžiulį dėmesį skiria studijų kokybei ir stengiasi atsižvelgti į jos vertintojus: studentų lūkesčius, absolventų atsiliepimus, darbdavių rekomendacijas“, – pasakojo direktorius dr. R. Kinderis.