Didžiausias pasityčiojimas ne tik iš neįgaliųjų, bet ir vyresnio amžaius žiūrovų, kurie parteryje, lipdami žemyn, negali niekur prisilaikyti: NĖRA JOKIŲ TURĖKLŲ! Tai yra visiškas nesusipratimas, o čia kalbama tik apie prigrameles, kai mes po spektaklių, leidamiesi žemyn, bandome įsikibtti į parterio kėdžų atlošus. Nenoriu prikarksėti, bet iki nelaimės, patikėkit, , nedaug laiko liko! Apie balkonus, kur praėjimai siauri tarp kėdžių, net nekalbu: jie gal tik azijuečiams pritaikyti?Muzikinio teatro projektuotojams linkiu tik patiems kokį klubo sąnąrį pasikesti, o po to- reabilituoti į mūsų ( ir jų kurtą) teatrą!

Keistai suprojektuota rūbinės vieta. Išėjus iš spektaklio patenki tiesiai į žmonių minią. Kiti patenka iš kitos pusės, mėgini stoti į eilę . Pasiėmus paltą nėra vietos kur pasitraukti ir apsirengti. Lipant laiptais foje stebėjau kaip žmonės stengiasi bent rankom remtis į sieną nes nėra jokių turėklų įsikibti. Keistai žmonės jaučiasi ant tų minkštų kilimų visur.