Kai Klaipėdos miesto ir rajono nuotekos vamzdynais atkeliauja į valymo įrenginius, pirmiausia jos yra mechaniškai apvalomos pašalinant stambias šiukšles, maisto atliekų likučius ir kitas įvairias medžiagas. Mechaniškai apvalytos nuotekos toliau keliauja į pirminius nusodintuvus ir į biologinį valymą, o pirminių nusodintuvų dugne nusėdusi dumblo masė perpumpuojama į gravitacinius rezervuarus sutirštinimui, kad paruošti dumblą pūdymui.

„Gravitaciniai tankintuvai iki šiol buvo ta vieta, kur kvapas buvo pats intensyviausias, mat priėmimo kameroje kvapus suvaldėme jau anksčiau, kai užsandarinome pastatą, įrengėme biofiltrą su oro surinkimo ir kvapų neutralizavimo ozonu sistemomis“, – aiškino Algimantas Jagnieškus, „Klaipėdos vanduo“ nuotekų departamento vadovas.

Šiuo metu gravitacinių dumblo tankintuvų kompleksinė kvapų šalinimo sistema yra visiškai įrengta ir veikia. Į uždengtus rezervuarus tiekiamas ozonas, kuris nemalonius kvapus sukeliančius junginius (sieros vandenilį, amoniaką ir kitus) oksiduoja jų susidarymo vietoje. Cheminė reakcija tęsiasi ir uždarame vamzdyne, kol ventiliatoriaus traukiamas oras patenka ir galutinai išvalomas nuotekų priėmimo kameros biofiltre.

Pagal turimus Nacionalinės visuomenės sveikatos centro laboratorijos tyrimų duomenis kvapo koncentracija iš „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valyklos teritorijos Dumpiuose neviršija leistinų normų. Tačiau bendrovė, atsižvelgdama į visuomenės bei Klaipėdos miesto savivaldybės prašymus, ir toliau nuosekliai investuos į kvapų mažinimo priemones.

„Uždengus gravitacinius tankintuvus eliminavome vieną pagrindinių kvapo taršos šaltinių nuotekų valykloje. Šiemet esame numatę įdiegti dar 6 priemones. Tai bus ne tik papildomi technologiniai spendimai Dumpiuose, bet ir kvapus naikinančios medžiagos įterpimas į nuotekų sistemą Klaipėdos mieste, kad vamzdynais tekėtų kiek įmanoma mažiau „kvapesnis“ srautas“, – sakė Benitas Jonikas, „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius.

Trijų 12 metrų skersmens rezervuarų uždengimas bei oro surinkimo bei valymo sistemos įrengimas bendrovei kainavo 117 tūkstančių eurų. Technologinius sprendimus šiam projektui sukūrė bendrovė „AirPlus1 Lithuanica“.