Verslą prižiūrinčių ir kontroliuojančių institucijų veikla dažnai besiskundžiantys uostamiesčio verslininkai pasipriešino Ūkio ministerijos užsakymu parengtam planui, kaip sumažinti tokių įstaigų skaičių. Esą tokiam planui tapus realybe bus ne geriau, o blogiau.

Suskaičiavo 68 institucijas

Klaipėdos pramonininkų asociacijoje Ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų veiklos konsolidavimo planą pristatė jį parengusios bendrovės atstovas Kęstutis Jovaišas.

Šiam planui jau pritarė Vyriausybės Strateginis komitetas. Anot K.Jovaišos, verslą kontroliuojančios institucijos visiškai turėtų būti pertvarkytos per pustrečių metų. Tiek laiko reikia, nes būtina pakeisti nemažai įstatymų.

Skaičiuojama, jog šiuo metu Lietuvoje yra 68 institucijos, kurios kontroliuoja ir prižiūri ūkio subjektus. „Nustatėme, kad tų institucijų veikla nesidubliuoja, tačiau problema ta, kad viena įstaiga toje pačioje bendrovėje tikrina vieną sritį, o kita – kitą“, – aiškino K.Jovaišas.

Itin skiriasi ir kontroliuojančių institucijų dydis bei darbuotojų kompetencija. Kai kuriose dirba tik po kelis žmones, o keliose – ir po 3 tūkst. darbuotojų.

„Problema yra ne funkcijų dubliavimasis, o tai, kad institucijų veikla tarpusavyje nėra subalansuota“, – teigė K.Jovaišas.

Pradėjo griovimo procesą

Todėl plano rengėjai siūlo išskirti 12 verslo priežiūros sričių ir kiekvienoje jų nuo vienos iki keturių sumažinti kontroliuojančių institucijų skaičių. Taip esą bus apskritai sumažintas kontroliuojančių institucijų skaičius.

„Nors ir buvo girdėti pasisakymų, kad priežiūrą vykdančių įstaigų skaičių reikėtų sumažinti perpus, tačiau taip drastiškai elgtis nesiūlome. Be to, verslo priežiūrą vykdančių institucijų veiklos konsolidavimas nėra būdas taupyti. Būtų kur kas efektyviau, jei administravimui sutaupytos lėšos būtų panaudotos kelti darbuotojų kvalifikaciją. Tokie specialistai labiau pasitarnautų verslininkams“, – dėstė K.Jovaišas.

Klaipėdos pramonininkų asociacijai priklausantys įvairių bendrovių vadovai parengtam verslo priežiūros institucijų konsolidavimo planui negailėjo kritikos.

„Taip yra pradedamas griovimo procesas. Jis parengtas per du mėnesius, o turi būti baigtas per pustrečių metų. Blogiausia yra tai, kad priežiūros institucijos jungimas pagal veiklos sritis yra nelogiškas. Pavyzdžiui, laivas ir orlaivis skamba panašiai, tai, vadinasi, juos kontroliuojančias institucijas galima sujungti?“ – ironizavo bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ generalinis direktorius Rimantas Juška.

Reikėjo pradėti iš apačios

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) generalinis direktorius Audrius Pauža taip pat pasigedo išsamesnės analizės, kodėl verslą kontroliuojančios institucijos turėtų būti jungiamos taip, kaip siūlo plano rengėjai. „Jas reikėtų išskirti pagal svorį, reikšmę, įtaką valstybės pamatams, o ne pagal kažką neaiškaus ir neapibrėžto“, – konstatavo A.Pauža.

Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Leonas Makūnas parengtam planui taip pat turėjo priekaištų. „Aiškinama, kad visos verslą prižiūrinčios institucijos yra vanagai, kurie puola. Tačiau kai kurie vanagai yra balandžiai, padedantys dirbti. Siūlytume planą rengti iš apačios – pirmiausia kalbėtis su verslininkais, taip identifikuoti problemas. Dabar atrodo, kad jei toks planas, kuris yra parengtas, taps realybe, verslą prižiūrinčių institucijų gal ir sumažės, tačiau naudos nelabai bus“, – tvirtino L.Makūnas.

Klaipėdos pramonininkų asociacijos susirinkime dalyvavęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys, regis, nenustebo, kai verslininkai pasipriešino, kad būtų sumažintas verslą prižiūrinčių institucijų skaičius.

„Ir pats sulaukiau jau ne vienos įmonės atstovo, kuris atėjo prašyti, kad išreikštume poziciją, jog ta ar kita verslą prižiūrinti institucija nebūtų uždaryta. Prasideda įdomus laikas“, – reziumavo G.Rainys.