„Klasco“ administracija: suprantame lūkesčius

Kompromisas nepasiektas

Praėjusią savaitę „Klasco“ profesinių sąjungų atstovai po sudėtingų derybų, nepasiekę abiem pusėms priimtino susitarimo, pasitraukė iš Kolektyvinio darbo ginčų komisijos ir buvo nusiteikę skelbti streiką.

Esą neliko jokio kito būdo išspręsti kolektyvinį ginčą dėl darbo interesų, susijusių su kolektyvine darbo sutartimi, kuri nustojo galioti pernai gruodžio 1 d.

Nepaisant to, kad joje, anot kompanijos administracijos atstovų, numatyti darbo užmokesčio priedai nėra panaikinti – jie ir toliau išlieka galiojančios atlygio sistemos dalimi.

Bet, panašu, kad darbuotojų tai netenkina.

„Klasco“ dokininkų profesinės sąjungos pirmininkas Marius Gečys, paklaustas apie būsimo streiko datą, teigė, jog laukia, kada administracijos atstovai pasirašys Kolektyvinio darbo ginčų komisijos posėdžio protokolą, nes esą laikas tempiamas jau antrą savaitę ir, kiek tai truks, neaišku.

M. Gečys patikino, kad didelė dalis darbuotojų nusiteikę streikui, nes esą kitų variantų nėra.

Įvyks ar neįvyks?

Buvo pasiteirauta „Klasco“ generalinio direktoriaus Vitalij Muštuk, kokia situacija dėl būsimo streiko, ar administracija turi patikinimą, kad jis įvyks. „Mūsų žiniomis, apie savo sprendimą profesinės sąjungos informavo tiek savo narius, tiek kitus įmonės darbuotojus. Savo ruožtu mes taip pat kreipėmės į darbuotojus, pateikėme objektyvią informaciją apie komisijos posėdžio eigą ir rezultatus bei paaiškinome, kokie yra tolimesni, Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatyti galimi profesinių sąjungų veiksmai. Kalbant apie streiką, šiuo metu neturime jokio oficialaus patvirtinimo, kad jis įvyks ar neįvyks. Mes iš savo pusės išliekame atviri dialogui ir esame pasirengę bet kuriuo metu grįžti prie konstruktyvių derybų“, – pažymėjo V. Muštuk.

Be to, kompanijos vadovas pridūrė, kad šiuo metu bendras „Klasco“ veikiančių profesinių sąjungų narių skaičius yra ne 150, o – 96.

„Mano vadovaujamoje profsąjungoje yra 78 nariai. Iki mėnesio galo pateiksiu galutinius duomenis, planuoja įstoti dar per 20 naujų narių. Dar yra kitos dvi profesinės sąjungos su savo nariais. Galiausiai, ar administracijai labai didelis skirtumas, kiek yra profsąjungos narių? Juk streikuoti gali ir ne profsąjungos nariai“, – pastebėjo M. Gečys.

„Visi atvejai – lengvi“

Darbuotojų teigimu, didesnę algą jiems pavyksta uždirbti tik atsisakant laisvadienių, neretai pasiliekant vos 5 išeigines per mėnesį.

„Klasco“ administracija turi savo poziciją šiuo klausimu. „Kalbant apie teiginį, kad didesnį atlyginimą darbuotojai gali uždirbti tik atsisakydami laisvadienių, pirmiausia reikia pabrėžti, kad įmonė organizuoja darbą laikydamasi galiojančių teisės aktų, o papildomas darbas vykdomas tik su darbuotojų sutikimu, o ne privalomai. Dalies darbuotojų, įskaitant dokininkus-mechanizatorius, darbo užmokestis susideda iš fiksuotos ir kintamosios dalių, o kintamosios dalies dydis tiesiogiai priklauso nuo darbuotojo kvalifikacijos ir atliekamų darbų. Įmonėje atlyginimų sistema iš esmės yra paremta darbuotojo kompetencija ir sukuriama pridėtine verte.“

Profsąjungos atstovai laikosi savo, kad didesnę algą galima užsidirbti tik atsisakant laisvadienių.

„Dėl teiginio apie vos penkias išeigines per mėnesį – bendrovė tokios apibendrintos informacijos neturi“, – dienraščiui atsakė V. Muštuk.

Pasiteiravus, kiek didesnis nei įprastai darbo krūvis gali būti susijęs su pernykščiais nelaimingais atsitikimais kompanijoje, „Klasco“ generalinis direktorius patikslino. „Per metus bendrovėje buvo fiksuoti ne 24 nelaimingi atsitikimai, o –10, iš kurių 5 įvyko pakeliui į darbą arba iš jo. Visi šie atvejai buvo kvalifikuoti kaip lengvi. Vienu atveju darbuotojas, atidarinėdamas vagonų liuką, prisignybo rankos pirštus, kitu atveju, dėl nepaaiškinamų priežasčių, darbuotojas savo iniciatyva bandė pamatuoti veikiančio krautuvo generatoriaus įtampą ir prisilietė prie besisukančios aušinimo sparnuotės, dėl ko susimušė kairės rankos riešą ir plaštaką, dar vienu atveju, jungiant sklendę prie vagono, ji išsprūdo ir darbuotojas, bandydamas ją pagauti, susižalojo pirštą“, – teigė V. Muštuk.

Kam reikia streiko?

„Klasco“ generalinis direktorius be kita ko pabrėžė, kad dokininkų vidutinis darbo užmokestis yra artimas bendram įmonės darbuotojų vidutiniam darbo užmokesčiui.

Tad kyla klausimas, jei darbuotojai uždirba pakankamai, tai dėl ko tuomet iš viso ketinama streikuoti?

Galiausiai, ar administracijai labai didelis skirtumas, kiek yra profsąjungos narių? Juk streikuoti gali ir ne profsąjungos nariai.

„Atsakant į klausimą, kodėl apskritai kyla streiko tema, svarbu suprasti, kad tokiose situacijose kalbama ne tik apie patį atlyginimo dydį, bet ir apie lūkesčius dėl jo augimo. Darbuotojų lūkestis gauti didesnį atlyginimą yra suprantamas, ir bendrovė pagal savo galimybes šį lūkestį stengiasi atliepti, bei pasikartosiu – sudaro galimybes kelti kvalifikaciją ir tokiu būdu gauti didesnį valandinį priedą. Tačiau atlyginimų didinimas negali būti atsietas nuo esamų rinkos sąlygų, dabartinių veiklos apimčių ir įmonės finansinės situacijos“, – atsakė V. Muštuk.

Prieš kurį laiką „Klasco“ garsėjo aukštu darbo užmokesčiu, tačiau tai, anot darbuotojų, liko praeityje.

2021 m. liepą kompanijoje dirbo 614 darbuotojų, remiantis rekvizitai.vz.lt, šių metų kovo 26 d. „Klasco“ dirbo 426 žmonės.

Remiantis viešai prieinamais duomenimis, 2021 m. „Klasco“ grynasis pelnas siekė 2,8 mln. eurų, tačiau jau kitais metais kompanija patyrė 3,8 mln. eurų nuostolių, 2023 m. nuostoliai siekė 2 mln. eurų, o 2024 m. – 2,8 mln. eurų nuostolių.