Nei triukšmingos protesto akcijos, nei skundai Konkurencijos tarybai negali praskleisti įsisenėjusios paslapties skraistės. Benzinas Lietuvoje jau brangesnis nei Šveicarijoje, tačiau niekas negali paaiškinti kodėl.

Latvijoje važinėti pigiau

Savaitgalį šalies degalinėse protesto akcijas surengę vairuotojai tvirtino, kad Lietuvoje benzino kainos yra dirbtinai sukeltos.

Kai kurie teigė seniai pastebėję, kad kaimynėje Latvijoje benzino litras kainuoja apie 30 centų pigiau.

Akivaizdus tokio skirtumo įrodymas – dienraščio "Klaipėda" nuotrauka, kurioje praėjusį savaitgalį užfiksuota benzino kaina Liepojoje.

Klaipėdoje esančiose "Lukoil" degalinėse populiariausio A95 benzino litras kainavo 4,13 lito. Tuo metu Liepojoje esančiose to paties tinklo degalinėse už litrą A95 reikėjo mokėti 0,79 lato. Tai yra 3,85 lito.

Atsiskaitant banko kortele, litras benzino kainuotų dar mažiau – 3,81 lito.

Tiesa, dyzelinas Liepojos "Lukoil" degalinėse yra brangesnis – litras kainuoja 3,78 lito. Klaipėdoje tame pačiame tinkle – 3,53 lito.

Taikomi skirtingi akcizai

Bendrovės "Lukoil Baltija" Baltijos regiono mažmeninės prekybos direktorius Romas Turlinskas patvirtino, jog Latvijoje bei kitose šalyse kaimynėse šio tinklo degalinėse benzinas kainuoja mažiau nei Lietuvoje.

Tačiau, anot jo, tam esą yra daugybė objektyvių priežasčių.

Pasak direktoriaus, Latvijoje ir kitose šalyse benzinui taikomas akcizas ir kiti mokesčiai yra kur kas mažesni nei pas mus. Be to, tose šalyse esą taikomos kitos mokestinės lengvatos, kurių pas mus nėra.

"Lietuvoje mokestinė sistema gerokai skiriasi nuo Latvijos ir Estijos, tad jau vien dėl to susidaro kainų skirtumas. Be to, šiose šalyse rinka į degalų pokyčius reaguoja ne taip jautriai kaip Lietuvoje, todėl kainos ten kinta rečiau", – tvirtino R.Turlinskas.

Jo duomenimis, Lietuvoje už 1 tūkst. litrų benzino mokamas 1,5 tūkst. litų akcizas, Latvijoje – 1 320, o Estijoje – 1 357 litai.

Viską diktuoja Mažeikiai?

Be to, pasak R.Turlinsko, dėl nežinomų priežasčių naftos perdirbimo įmonė "Orlen Lietuva" šalies degalinių operatoriams degalus parduoda brangiau nei kaimyninėms šalims.

"Nors Lietuvoje kuro suvartojimas yra didesnis nei kaimyninėse šalyse, tačiau naftos perdirbėjai mums jį parduoda maždaug 8–9 centais brangiau nei, pavyzdžiui, latviams. Kodėl taip yra, nežinome. Apskritai visame tame yra daug klaustukų", – komentavo R.Turlinskas.

Specialistas tikino, jog Lietuvoje šioje rinkoje nėra jokios konkurencijos, todėl Mažeikių perdirbimo įmonė gali diktuoti kainas savo naudai.

Viltis – benzinas iš Švedijos

Siekiant sujudinti rinką ir padidinti konkurenciją, anot R.Turlinsko, į Lietuvą tanklaiviais pradėtas gabenti benzinas iš Švedijos. Tačiau, šalies vairuotojai dėl to benzino kainų skirtumo nepajuto.

"Taip, benzinas iš Švedijos yra šiek tiek pigesnis, tačiau nedaug – keliais centais, tačiau mūsų tinklo degalinėse dėl to kainos nebuvo mažesnės. Mes benziną įsivežėme ne dėl kainos, o norėdami įrodyti, kad ir Lietuvoje galima konkurencija", – paaiškino R.Turlinskas.

Tačiau pašnekovas pabrėžė, kad pigesnio benzino Lietuvos vairuotojai galės įsigyti tik kitais metais. Pasak jo, bandymai įsivežti benzino pavyko, tad tikėtina, jog netrukus bus pasirašytas kontraktas kitiems metams, tad "Lukoil" degalinėse bus galima įsigyti pigesnio švediško benzino.

"Kol kas dar anksti kalbėti. Vyksta derybos. Viskas priklauso nuo to, kokią kainą suderėsime", – pabrėžė R.Turlinskas.

Kalta mokesčių sistema

Anot naftą perdirbančios bendrovės "Orlen Lietuva" atstovo Jacek Jan Komar, kalbos, jog jo įmonė specialiai tik Lietuvai degalus parduoda brangiau nei kaimyninėms šalims, yra visiškai nepagrįstos.

"Tai netiesa. Kainų skirtumai yra tik dėl mokesčių politikos. Latvijoje yra visiškai kitokia mokestinė sistema – ten benzino akcizas yra mažesnis, biokomponentams taikoma nuolaida (to nėra Lietuvoje), taip pat ten yra mažesnis PVM. Jei nuimtume visus mokesčius, įpareigojimus, reikalavimus, tai mūsų parduodama perdirbto benzino kaina abiem šalims būtų panaši. Ji gali skirtis nebent vienu dviem centais, tačiau tikrai ne devyniais", – komentavo J.J.Komar.

Tačiau kai kurie šie teiginiai buvo netikslūs – Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, šiuo metu taikomas 21 proc. PVM tarifas.

Nafta ateityje brangs

Bendrovės atstovas teigė, jog kainos patys nenustatinėja – ją labiausiai nulemia naftos kainos pasaulio rinkose.

Vakar nafta rinkoje kainavo 81,75 JAV dolerio už barelį.

Pasiteiravus, kodėl kai naftos kaina pasaulio rinkose 2008-ųjų liepą siekė 147 JAV dolerius iš barelį, Lietuvoje benzinas kainavo tiek pat, kiek ir dabar, – per 4 litus už litrą, "Orlen Lietuva" atstovas tikino, jog dabartinė situacija gerokai skiriasi nuo tuometės.

"Pažiūrėkite, kiek per tą laikotarpį Lietuvoje išaugo akcizai, taip pat didėjo PVM. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į dolerio ir euro kursą, koks jis buvo tuomet, ir koks jis yra šiandien. Degalų kainos visame pasaulyje yra pririštos prie dolerio, o litas – prie euro, tad net kelių centų skirtumas turi labai didelę įtaką", – pabrėžė J.Komar.

Pasak jo, artimiausiu metu tikėtis naftos pigimo nereikėtų, nes atsigaunant ekonomikai, didėja ir degalų suvartojimas, o tuomet kyla degalų kainos.

Akcizų mažinti neketina

Anot Finansų ministerijos specialistų, benzinas Lietuvoje kainuoja brangiau ne dėl didesnio akcizo, o dėl kitų, niekam nežinomų priežasčių.

Pasak klerkų, Lietuva iš ES šalių taiko kone mažiausią akcizo tarifą benzinui. ES mastu didesnį tarifą benzinui nei Lietuva taiko net 20 valstybių narių.

Akcizų skirtumas, Finansų ministerijos duomenimis, su Lenkija ir Estija sudaro tik 0,04 lito, tačiau panagrinėjus benzino kainą be mokesčių, matyti, kad Lietuvoje ji yra viena didžiausių tarp kaimyninių valstybių.

papildyta

Anot šalies premjero Andriaus Kubiliaus, jau artimiausiu metu Konkurencijos taryba turėtų pateikti išvadas, ar degalų prekiautojai galėjo susitarti dėl degalų kainų ir taip pažeisti įstatymo draudžiamus susitarimus.

"Artimiausiu metu, tikiu, sulauksime Konkurencijos tarybos išsamios analizės ir tada galėsime atsakyti aiškiai, ar yra kokių nors specifinių Lietuvos problemų ir ar čia tik Lietuvoje susiklostė tokia situacija, kad degalų kainos paaugo - ar tai yra pasaulinės problemos, ar visos Europos, o gal tik mūsų regiono problemos", - žurnalistams antradienį teigė A.Kubilius.

Anot premjero, tik turėdama Konkurencijos tarybos analizę, Vyriausybė galės toliau svarstyti, ką daryti ir kokius instrumentus galima panaudoti siekiant padėti degalų pirkėjams, tačiau nepažeidžiant įsipareigojimų Europos Sąjungai.

"Yra tam tikri įsipareigojimai dėl minimalaus akcizo, dėl atsargų kaupimo, tai yra du instrumentai, kuriuos Vyriausybė turi savo rankose, neskaitant konkurencijos priežiūros, kad iš tiesų degalinės ar degalų didmenininkai pardavėjai neturėtų kokių nors kartelinių susitarimų. Visa tai mes artimiausiu metu aptarsime kartu su Konkurencijos taryba ir tada galėsime detaliau atsakyti", - tvirtino A.Kubilius.

Konkurencijos tarybos pareigūnai kovo mėnesį patikrino naftos koncerną "Orlen Lietuva" ir jam priklausančio degalinių tinklo valdytoją bendrovę "Ventus-Nafta", taip pat degalų prekybos įmones "Lietuva Statoil" bei "Lukoil Baltija".