Sibirinės gagos – vienos iš rečiausių ir sparčiausiai nykstančių jūrinių ančių, žiemojančių Lietuvos pakrantėje, šiais metais čia nebepasirodė. Kai kurių tyrinėtojų nuomone, dėl visko kalti grundalai.

Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis pasakojo, kai prieš keliolika metų pradėjo dirbti parke, į Lietuvos pakrantę atskrendančių žiemoti sibirinių gagų priskaičiuodavo apie 2 tūkstančius.

"Dar prieš penkerius metus atskrisdavo žiemoti apie 700 sparnuočių. Vėlesniais metais matydavome tik mažas šių paukščių grupeles. Pernai tik vienintelę sibirinės gagos patelę kolega nufotografavo prie Palangos tilto", – sakė E.Paplauskis.

Baltijos jūra – viena svarbiausių sibirinių gagų žiemojimo vietų Europoje. Jos mėgsta seklesnius vandenis, minta dugno organizmais. Patinai labai puošnūs – balta galva, juodas kaklas su keliais žalsvais taškais, krūtinė kaštoninė, snapai melsvi.

Iki šiol mokslininkai nėra tikri, iš kur tiksliai gagos atskrenda. Vieni svarsto, kad iš Prano Juozapo žemės, kiti – iš Rusijos šiaurės. Gagos yra tundros paukščiai.

Tyrinėtojai nerimauja, kad populiacija balansuoja ties išnykimo riba. Viso to priežasčių nerandama nei perėjimo, nei žiemojimo vietose.

Vis dėlto manoma, kad Lietuvos pakrantėje joms nebėra ką veikti, nes jų maistą – midijas – galimai suėdė invazinės žuvelės – grundalai, kurių Lietuvos pakrantėje per keletą metų padaugėjo tūkstančius kartų.

Midijų neliko ten, kur koncentruojasi grundalai, nes jie ėda viską. Taigi, tyrinėtojai svarsto, jog gagoms Lietuvos pakrantėje nebeliko maisto. Įdomu tai, kad Estijoje nepastebėtas šių paukščių sumažėjimas. Bet ten ir grundalų dar nėra.

"Žuvimis mintančių paukščių nemažėja, todėl negalime sakyti, kad pablogėjo Baltijos jūros vandens kokybė. Rudakaklių narų atskrenda didžiuliai kiekiai, bet gagų – nė vienos", – tvirtino E.Paplauskis.

Pagrindinė kovos priemonė su grundalais yra kormoranai. Tad manoma, jei juos iššaudys, bus visiškai sutrikdyta mitybos grandinė. Ir sibirinės gagos Lietuvos pajūryje gali daugiau nebepasirodyti.