Pradėjusios ruduoti uostamiesčio liepų šakos kai kuriuos klaipėdiečius verčia spėlioti, ar šiuos medžius nualino karštis, o gal juos ištiko keršakandžių kamuojamų kaštonų likimas.
Klaipėdos universiteto Botanikos sodo direktorė Ona Rūta Žadeikienė tikino, jog situacijos dramatizuoti nereikėtų.

"Jei medis įbetonuotas tarp plytelių, tikėtina, kad gali ir negauti pakankamai drėgmės. Tačiau didžiosios sausros kol kas nepajutome – ir žolynai ganėtinai žali, ir rasos iškrinta, tad per naktį augalai atsigauna. 34–36 laipsniai – dar ne katastrofa. Žinoma, toks oras vargina ir augalus, ir mums visiems reikia pasisaugoti. Bet vienas žmogus nukrenta tokioje temperatūroje, o kitas kaip arbūziukas, jam nieko", – juokavo specialistė.

Pasak Botanikos sodo vadovės, būtent liepas, beržus galima priskirti prie lepesnių medžių. Kaip teigė specialistė, besibaigiant vasarai pradėjusios ruduoti šakos veikiausiai išduoda senų lapuočių ligas arba kenkėjų puolimą.

"Lapai, užpulti amarų, ligų, pasidaro silpnesni, jiems stinga drėgmės, tad neturėdami tvirtumo ima pirma laiko kristi. Ypač tai pasakytina apie beržus, liepas, šie medžiai jautresni, kiti taip nenukenčia. Bet tai tikrai nėra baisi bėda", – patikino O.R.Žadeikienė.

Pasak specialistės, šiemet esą buvo ir mažiau amarų, dėl kurių lipčiaus gali smarkiai pajuoduoti medžių lapai.

Botanikos sodo direktorė pridūrė, jog labiausiai sausros bijo jauni augalai. Tad jei yra galimybė, medžius galima palaistyti – sodriai, negailint vandens, tačiau pakaktų ir karto per savaitę.